Vilniaus galerijų savaitgalis (VGS) – tai nuo 2016 metų organizuojamas festivalis, kviečiantis visuomenę leistis į kelionę po įvairias Vilniaus meno erdves. Šiemet jau aštuntą kartą vykstantis renginys miestui ir jo svečiams pristatys plačią sostinės šiuolaikinio meno panoramą. Minint Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų nuspręsta pažvelgti į sostinės meno lauką iš aukso amžių perspektyvos.
Šių metų tema siekiame užklausti, ką, kaip ir kodėl žinome, prisimename, pasakojame? Apie kokius aukso amžius svajoja skirtingi individai ar bendruomenės? Ką pamirštame ar nutylime, nustumiame į paraštes? Ar aukso amžiai – tik iliuzija?
Rugsėjo 7–10 dienomis VGS kvies tyrinėti miestą per aukso amžių prizmę ir apsilankyti daugiau kaip 30 meno erdvių, kuriose bus galima ne tik apžiūrėti naujas parodas, pamatyti performansus, bet ir dalyvauti dirbtuvėse, ekskursijose, susitikti su menininkais.
Parodos
09.07 – 12-18 val.
09.08 – 12-18 val.
09.09 – 12-18 val.
09.10 – 12-16 val.
Pilies g. 44, 01123 Vilnius
https://www.vda.lt/galerija-akademija
Onė Austėja Maldonytė „Virtuoti“
Savo kūrybą apibrėžčiau kaip būseną „tarp“ – tai tarpinė jungtis tarp vidinio pasaulio – sąmonės, būties realijų ir pačios tikrovės. Per keramiką ieškau pusiausvyros tarp koherentiškumo ir fragmentavimo. Šoku ribinėje erdvėje tarp kontrolės ir laisvės, tarp to, ką žinau ir ko negaliu žinoti iš anksto. Sukurti subjektai neturi apibrėžtos funkcijos, taip pat stabilaus pagrindo. Palaiminti erdvėje balansuoja laikydami savo kūną ant trapių sąlyčio taškų, likę – pasikliauja virvėmis, medžio, metalo konstrukcijomis. Po degimų keramikos objektai įvardijami kaip baigti ir suvokiami kaip statiški. Kurdama instaliacijas iš keraminių skulptūrų tikslingai transformuoju objektų būtį, taip juos keisdama priklausomai nuo konteksto ir erdvės. Rekonstruodama objektus pratęsiu jų galimybę kisti. Skulptūrų paviršiuje dominuoja piešiniai, sudaryti iš geometrinių formų, linijų, taškų. Jie tarsi schemos ar žemėlapiai, skirti keliauti, bet ne rasti numatytą vietovę ar tikslą. Mano kūryba – tai kanalas tarp erdvių, atminties, laiko, faktų ir fikcijos. Akademijos galerijoje norėčiau „apgyvendinti“ iki penkių skulptūrų.
Izabela Carlucci „Šv. Antano ugnis“
Šia paroda noriu atkreipti dėmesį į žmogaus kūną per fizinį skausmą ir kančią, taip pat fizines kančias kaip bausmę (religine prasme). Savo darbe tyrinėju vadinamąjį biologinį siaubą (angl. Body Horror), siaubo žanrą, kurio vaizdiniai sukelia su abjekcija susijusius jausmus. Sąvoka „biologinis siaubas“ iš pradžių buvo siejama su besiformuojančiu Šiaurės Amerikos siaubo filmų žanru, tačiau jos šaknys yra ankstyvojoje gotikinėje literatūroje (pvz., Mary’ės Shelley romane „Frankenšteinas“). Pasakymas imtas taikyti plačiau įtraukiant kitas medijas. Parodos pavadinimas „Šv. Antano ugnis“ kilęs iš viduramžių ligos, šiandien vadinamos ergotizmu, pavadinimo. Rugiuose besiveisiantis nuodingas grybas skalsė patekdavo į duoną, kuria misdavo vargšai, ir tokiu būdu sukeldavo vadinamąjį ergotizmą – apsinuodijimą skalsėmis. Simptomai yra deginimo pojūtis, skausmingi traukuliai ir spazmai, niežulys ir galiausiai gangrena, dėl kurios nukrinta galūnės. Psichinis poveikis (skalsėse yra tų pačių medžiagų kaip LSD) – tai haliucinacijos, manijos ar psichozė. Išsamiausią temos vizualizaciją galima rasti šią parodą įkvėpusiame Hieronymo Boscho triptike „Šv. Antano gundymas“ (1501).
Parodų lankymas nemokamas.
Paroda veiks iki 2023 m. rugsėjo 13 d.
Parodą galima apžiūrėti 24 / 7 per savaitę.
Daugiau apie menininką – www.zudys.lt
M. K. Čiurlionio g., Vilnius
apiece.lt
Adomo Žudžio vieno kūrinio paroda „ne\laiko nervai“
Š. m. rugpjūčio 5 d. vitrininio pobūdžio galerijoje „apiece“, kurios strategija yra autonomiška kūrinio raiška, atidaroma Adomo Žudžio paroda. Menininkas atsisako tradicinio parodos žanro ir ekspoziciją išskaido į dvi – vidaus ir išorės – dalis arba tarpusavyje naviguojančias erdvines bei laikines sistemas. Vieną „sistemos“ dalį sudaro šalia „apiece“ galerijos instaliuota ąžuolo šaknis, kurią pats menininkas iškasė gimtajame Šiaulių rajone. Tai žaibo nutrenkto kelių šimtų metų senumo medžio šaknų masyvas.
Galingo medžio šaknų raizgynė žiūrovams galimai asocijuosis su daug diskusijų bei pasipiktinimų keliančia sveikų medžių kirtimo miestuose tema. Be šio žmones vienijančio ir į protestų grupes jungiančio klausimo, kūrinyje koduojamas ir kitas aspektas – „grįžimo prie šaknų“. Tačiau patį menininką labiau domina ne biologinės sąveikos, bet mūsų mąstymo ir skaitmeninių programų sukonstruota nūdienos aplinka. A. Žudys imasi ne biologinio, o elektroninio „žinojimo sistemų“ kvestionavimo.
Anot menininko, tai „bandymas suprasti komplikuotą ir nebesuvokiamu tampantį pasaulį bei sukurti naviguojančią žinių sistemą, pagrįstą mitologiniais, kibernetiniais ir natūraliais bei dirbtiniais artefaktais. O kadangi kibernetika ir kompiuteriai yra žmonių nervinės sistemos tęsinys, tai šaknis funkcionuoja ir kaip „interneto skulptūra“.
Galerijoje „apiece“ menininkas pristato antrąją „sistemos“ dalį – erdvėje levituojančią, šaknies atšaką, padengtą aukso dulkėmis su ant grindų paguldyta juoda dėže. Objektų eksponavimo principas tampa pirmuoju alcheminio darbo žingsniu, palaipsniui atrandant negatyvumo, irimo, puvimo, praradimo procesus. Tai siejasi su mėginimu atvaizduoti tai, kas nesileidžia būti atvaizduojama, tačiau sudaro sąlygas institucinės vertės skliaustams, apjungiantiems ekspozicijos vidaus ir išorės dalis.
Parodos pavadinimas, kuris, anot A. Žudžio, skamba dviprasmiškai ir šiek tiek komiškai, yra aliuzija į skulptoriaus Phillipo Pavia’os esė „Excavations in Non-history“ (1959), kurioje tyrinėjamos gamtos, meno ir sąmonės sąveikos. Šis tekstas paskatino menininką „raustis ne–ten“, sukuriant „medinio“ interneto – mūsų nervų sistemos tęsinio – vaizdinį. „Ne-laiko“ jungtys parodoje gali reikšti ir naują požemio šaknies prasiveržimą, ir protinį nuovargį, nervinio perdegimo sindromą, kurį patiriame skaitmeniškumu persmelktoje aplinkoje ir dėl to (ne)sąmoningai mėginame grįžti prie „šaknų“.
Apie autorių:
Adomas Žudys (g. 1988 m.) – menininkas, kuriantis skaitmeninės ir analoginės medijos sankirtose. 2021 m. baigė VDA Fotografijos ir medijos meno magistro studijas, aktyviai dalyvauja parodose, tarpdisciplininiam menui skirtuose renginiuose Lietuvoje bei užsienyje. 2017 m. autoriui suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas.
Parodos kuratorės – Milena Černiakaitė ir Aušra Trakšelytė
Parodos komunikacija – Menų komunikacija
Dizainas – Marek Voida
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
09.08 – 19 val. parodos atidarymas
09.09 – 13-17 val.
09.10 – 13-16 val.
Vitebsko g. 21, Vilnius.
www.atletikaprojects.lt
„Minčių skaitytojai“
2023 m. rugsėjo 8 d. galerijoje „Atletika“ atidaroma grupinė šešių menininkų – Antono Karyuk, George’o Finlay’aus Ramsay’aus, Ievos Rižės, Joginto Čepulio, Marijos Šnipaitės, Sophie’os Durand – paroda „Minčių skaitytojai“. Parodą kuruoja Aistė Marija Stankevičiūtė. Atidarymo vakarą vyks parodoje debiutuojantį filmą pristatantis skaitymas su George’u Finlay’umi Ramsay’umi.
„Minčių skaitytojai“ – tai paroda, balansuojanti tarp gilaus miego, lengvo snaudulio ir pastabaus buvimo pabudus, tarp lanksčios žodžių akrobatikos ir nerangių sakinių. Pasak kuratorės Aistės Marijos Stankevičiūtės, ši paroda pilna į snaudulį pamirkytų situacijų ir žodžių, kurių aptirpusias galūnes dar spėjame pagauti prieš užmigdami. Ji atsirado svarstant apie parodos laiką ir antgamtines galias, kurios vis randa būdų susipinti su menininko ar menininkės profesija. Paroda atsidaro rudens pradžioje, kai dar mėgaujamės vaiduokliška vasaros šiluma, o rudeninė prieblanda jau skverbiasi į mūsų kambarius. Juose, atrodo, taip patogu, imi snūduriuoti, o nuo snaudulio iki košmaro – vienas žingsnis. Tad stengiesi neužmigti, eiti į renginius ir dalintis idėjomis, iš kurių geriausias, žinoma, pasilieki sau. Nuolat skaitome vieni kitų mintis, esame jose paskendę. Kartais ten jaučiamės kaip namie, kartais – kaip besikartojančiame košmare.
Parodos architektas, menininkas Algirdas Jakas, į galerijos erdvę žiūrėdamas kaip į neįprastus minčių namus, o į kūrinius – kaip tų namų gyventojus, kuria lankytojus ir objektus apkabinančią architektūrą.
Parodos „Minčių skaitytojai“ dalyviai: ukrainiečių kilmės menininkas Antonas Karyukas, australų menininkė Sophie Durand ir Vilniuje gyvenantys(-čios) ir kuriantys(-čios) Ieva Rižė, Jogintas Čepulis bei Marija Šnipaitė, pristatys naujus ir anksčiau sukurtus kūrinius, o škotų menininkas George’as Finlay’us Ramsay’us – naują filmą, pavadinimu „Nursted, from the sleep side“.
Kuratorė: Aistė Marija Stankevičiūtė
Parodos architektas: Algirdas Jakas
Dizainas – Studio Cryo
Parodos atidarymas ir skaitymai su George Finlay Ramsay 2023 m. rugsėjo 8 d. 19.00 val. Skaitymai vyks anglų kalba.
Parodą organizuoja VšĮ “Galerijų savaitgalis” kartu su Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Ši paroda yra Vilniaus galerijų savaitgalio programos dalis.
Parodos ir renginių lankymas nemokamas, be registracijos.
09. 07 – 18val. parodos atidarymas
09.08 – 12 – 19 val.
09.09 – 12 – 19 val.
09.10 – 12 – 16 val.
https://www.av17gallery.com/
https://www.facebook.com/AV17gallery
Instagram : av17_gallery
Jurga Barilaitė „Dugnas“
Galerija „(AV17)“ pristato personalinę Jurgos Barilaitės paroda „Dugnas“. Ši paroda – tai projekto „Gyvųjų sapnai ir mirusiųjų svajonės“ tęsinys. Parodoje „Dugnas“ autorė pristatys naujausius darbus, kurių atspirties tašku tampa dirbtinio intelekto sugeneruota vaizdinė ir garsinė instrukcija išgyvenimu. Eksponuojamuose kūriniuose akivaizdžiai persismelkia nūdienos problemos bei ore tvyranti karo nuotaika. Projektu menininkė siekia tyrinėti kūno ir kalbos sąsajas bei jų instrumentiškumą pasipriešinimo galios ideologijoms. Atsispirdama nuo susapnuotų ženklų bei mistinių išgyvenimų, J. Barilaitė vykdo empirinius bei istorinius tyrimus, ieškodama minėtų patirčių atspindžių praeities ir šių laikų kasdienybėje. Menininkė kelia klausimus apie smurto ir agresijos prigimtį tuo pačiu ieškodama kovos priemonių bei atgimimo vilčių.
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 12 – 18 val.
09.08 – 12 – 18 val.
09.09 – 12 – 18 val.
09.10 – 12 – 16 val.
Gaono g. 1, 01131 Vilnius
https://www.vda.lt/galerija-artifex
Vilma Bader „Saulė pakils“
Menininkai yra ne tik mūsų istorinių laikų, bet ir šių dienų nuotaikų bei tono archyvarai. Pandemijos, karai, klimato katastrofos – kaip keičiasi miesto, šalies, vietovės nuotaika? O gal keičiamės mes patys? Parodoje „Saulė pakils“ nagrinėjamas kalbos ir vietos vaidmuo, žaidžiama optimizmo ir magiško mąstymo galia. Čia susipina istorijos, pasakojimai, poezija, ritualai ir prisiminimai, platesniu žvilgsniu žvelgiama į bendruomenės gyvenimą ir kultūrinį bei istorinį paveldą. Tai įtraukiantis tyrinėjimas, aktyvus, bet neįkyrus bandymas sukurti „vietos“ archeologiją. Šie darbai – tai nuotaikų, reakcijų ir veiksmų rinkinys, kuriame susipina praeities ir dabarties vietų istorijos ir pasakojimai. Jis panardina į vietinius ir konkrečius dalykus, kartu suponuodamas daugybę pasakojimų, susiejančių universalias istorijas ir bendrus prisiminimus. Savo darbams informacijos sėmiausi iš daugybės rezidencijų, kuriose dalyvavau. Kūrinys „Saulė pakils“ yra apie vietoves ir bendruomenes trijose šalyse – Lietuvoje, Švedijoje ir Indijoje. Tekstiliniai darbai dygsniuoti tik rankomis. Man patinka egalitarinis dygsniavimo metodas ir jo ryšys su buitimi bei intymumu. Dygsniavimas rankomis turi ypatingą santykį su laiku, kokio neturi jokia kita priemonė. Be to, šis būdas paverčia tapybai nebūdingą techniką tapyba. Aš tai laikau laiko stebėjimo forma. Mano tikslas – pristatyti darbus, kurie sąveikauja su gyvenimu, su žmonėmis, iš naujo supažindindami juos su istorijų pasakotojais ir menu kaip pasaulio pažinimo ir matymo būdu.
Vilma Bader gyvena ir dirba Gadigalio ir Muru-Ora-Dial regione Sidnėjuje, Australijoje. 2013 m. ji įgijo vizualiųjų menų daktarės laipsnį Sidnėjaus menų koledže Sidnėjaus universitete ir gavo Australijos pouniversitetinių studijų stipendiją. 2009 m. baigė vizualiųjų menų magistrantūros studijas (atlikusi tyrimą), 2007 m. – vizualiųjų menų bakalauro studijas su pagyrimu (I klasė), o 2006 m. – vaizduojamųjų menų bakalauro studijas. Jos tyrimais pagrįstą praktiką sudaro asmeninės istorijos ir universalios problemos, sprendžiamos per lingvistikos ir semiotikos prizmę. Pastaraisiais metais jos darbuose vis dažniau kalbama apie kitas vietoves ir bendruomenes. Tai yra tarpkultūrinis pasakojimas, kurį kurdama ji dalyvavo įvairiose menininkų rezidencijose ir vykdė tiek savo tiriamąjį, tiek kūrybinį darbą. Jos praktika taip pat apima ilgus pasivaikščiojimus siekiant geriau suprasti ir pažinti kraštovaizdį. Ji nuėjo 1530 km šiaurės Ispanijoje ir Portugalijoje, o 2021 m. – 275 km Centrinės Australijos dykumoje. Jos darbuose nuolat atsikartoja tema, kaip mes matome ir suprantame savo vietą pasaulyje.
Paroda veiks iki rugsėjo 15 dienos, lankymas nemokamas.
09.07 – 16 – 19 val.
09.08 – 16 – 19 val.
09.09 – 12 – 16 val.
09.10 – 12 – 16 val.
Vitebsko g. 21, Vilnius, Lithuania
http://entity.lt
„Nuo duomenų taškų iki erdvinių patirčių“
Įtraukianti paroda kviečia tyrinėti nepaprastas virtualaus pasakojimo galimybes kraštovaizdžio architektūroje, klimato kaitos iššūkių akivaizdoje. Eksponuojamos spekuliacijos gilinasi į sudėtingas gamtos, žmonijos ir technologijų sąsajas, perkeldamos į Singapūro geležinkelio koridoriaus širdį. Instaliacijose nagrinėjami tokie aplinkos reiškiniai kaip vandens trūkumas, paveldo išsaugojimas ir biologinė įvairovė, pateikiant juos kaip erdvinius pasakojimus. Plečiant kraštovaizdžio ir architektūrinio projektavimo ribas, siekiama skatinti dialogą ir įkvėpti naują aplinkos matymą klimato kaitos ir spartaus miestų augimo metu.
Aalto universitetas, Suomija.
Prof. Dr. Pia Fricker – kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos kompiuterinės metodologijos.
Komanda:
Pia Fricker, Tina Čerpnjak, Andrew Walker, Christina Bliss, Kwan Yu Ip, Karolis Lasys, Yaqi Liao, Nanna Kemppinen, Werneri Vähä-Impola, Heidi Välisalmi, Lia Woelke, Tautvydas Zykevičius.
Parodos lankymas nemokamas.
09.09 – 16 val. parodos atidarymas
09.10 – 12 – 16 val.
Malūnų g. 6A-12, 01200 Vilnius
https://www.godo.lt/
„Pasinėrę“
Rugsėjo 9 d. 16 val. Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ pristato menininko iš Izraelio Arono Kravitso personalinę parodą „Pasinėrę“.
„Gyvenu ir kuriu Tel Avive, esu nuolatiniame dialoge su šiuo miestu, sugeriu jo atmosferą. Stebiu miestą ir stengiuosi suvokti vidinius jo sąrangos dėsnius, kurie (be kitų ženklų) reiškiasi ir vizualiniu linijų ritmu. Mano požiūriu, jį galima palyginti su seismografo brėžiamomis linijomis – nestabiliomis, nesustyguotomis, atspindinčiomis mūsų egzistencijai būdingą kaitą ir pranašaujančiomis gilius pokyčius, kurių prasmės dar nesuvokiame. Tačiau spalvos, būdamos dinamiškos prigimties, savo charakterio nekeičia. Jos perteikia bet kokio objekto – namo, gatvės, žmogaus ar paties miesto – esmę“, – sako Aronas Kravitsas.
Savo darbuose menininkas siekia sujungti linijos trapumą ir nesutrikdomą spalvos egzistavimą. „Galimai mano objektų bei jų santykio su erdve suvokimui turėjo įtakos ir dailininko-dekoratoriaus darbas… Naudoju mišrias technikas, kuriose derinu koliažą, pastozinę tapybą, markerį, aliejų ir akrilą jungiu su piešiniu ant drobės, kartono ar popieriaus“, – pasakoja autorius.
Tel Avivo architektūrai Aronas Kravitsas skyrė darbų ciklą „Bauhauzas“, o dabar jis kuria naują seriją „Pasinėrę“, kurioje žmonės tampa erdvės dalimi – jų vidiniai procesai neatsiejami nuo aplinkoje vykstančių pokyčių.
„Šiuo atveju vyksmo aplinka nebūtinai yra Tel Avivas, tačiau jai tebegalioja tie patys spalvos, linijos ir objekto santykių dėsniai. Bandydamas juos perprasti ir suvokti tarpusavio sąsajas, savo atrastais metodais nagrinėju šią temą“, – sako autorius.
Apie autorių:
Aronas Kravitsas gimė 1958 m. Ukrainoje nuo 1995 m. gyvena ir dirba Izraelyje, Tel Avive. 1991 m. baigė Industrinio meno institutą Charkovo mieste (Ukraina). 1992 m. dirbo dizaineriu regioninėje TV studijoje „Tonis“. 1993–1994 m. dalyvavo kasmetinėse meno parodose miesto mastu. 1994 m. buvo parodos Charkovo operos teatro galerijoje dalyvis.
Be kitų veiklų, užsiima teatro dekoracijomis Tel Avivo ir Jeruzalės teatruose, įskaitant Nacionalinę Izraelio operą. Atliko meninius darbus televizijai ir vaidybiniams filmams.
Jo darbų yra privačiose ir galerijų kolekcijose Vokietijoje, Izraelyje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje, Rusijoje.
Yra surengęs kelias dešimtis personalinių ir dalyvavęs grupinėse parodose savo šalyje ir Europoje: Ispanijoje, Miunchene, Paryžiuje, kt.
Paroda vyks iki rugsėjo 30 d. Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 19 val. parodos atidarymas
09.08 – 12 – 18 val.
09.09 – 12 – 18 val.
09.10 – 12 – 18 val.
Užupio g. 2a, Vilnius
https://hungryeyes.lt/
„The Streets of Baltics“
Vilniaus galerijų savaitgalio metu, projektas „The Streets of Baltics“ trečią kartą suburs iliustratorius, animatorius ir gatvės menininkus iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. „Hungry Eyes“ galerijoje vyksiančioje parodoje bus pristatoma riboto tiražo porcelianinių puodelių su originaliais, šilkografijos technika atliktais dizainais kolekcija, sukurta Rygoje veikiančiai keramikos studijai ,,Krasta Keramika“ bendradarbiaujant su šešiais vizualaus meno kūrėjais iš Baltijos šalių.
Paroda ne tik pristatys naujai sukurtus dizainus, bet ir 19-os puodelių retrospektyvą, prie kurių įgyvendinimo prisidėjo menininkai A. Bran, EGYBOY, Trafik, Kissi Ussuki, Ettoja, Akvilė Magicdusté, Zaharsas Ze’ė, Vour, Lazy Bra, Tron, Rombo, Thobekk, Māra Drozdova, Ziepe, Esmeralda Purvišķe, Jonas Taulas, Ingmaras Jarve’ė, Liisa Krusmag, Stina Leek bei Rolandas Seeras. „The Streets of Baltics“ projektas siekia megzti dialogą tarp meno ir dizaino, pristatant išskirtinę Baltijos šalių kūrėjų bendruomenę.
Apie „Krasta Keramika“:
„Krasta Keramika“ – tai nuo 2017 m. Rygoje veikianti latvių Esmeralda Purvišķe ir Zaharsas Ze’ė keramikos studija, liejimo, lipdymo ir akmens masės keramikos technikomis kurianti šiuolaikiškus rankų darbo indus. Studijos įkūrėjai tiki meistriškumo galia kurti gražesnį gyvenimą.
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 19 val parodos atidarymas
09.08 – 10 – 18 val.
09.09 – 11 – 18 val.
09.10 – 11 – 17 val.
A. Goštauto g. 11, Vilnius
https://ideas-block.com/
„[Ne]kritika / [not]criticising“
Parodos autoriai: Alisa Palavenis ir Justas Kažys
Parodos kuratorė: Liucija Dervinytė
Rugsėjo 8 d. „Ideas Block – Kompresorinėje“ atidaroma paroda „[Ne]kritika / [not]criticising“, jungianti Alisos Palavenis „Terra Plastica“ bei Justo Kažio „Savikritikos beieškant“ meninius projektus.
Parodoje pristatomi iš pirmo žvilgsnio labai skirtingi meniniai projektai, tačiau tuo pat metu siejami bendro jungties taško – ironiškos savikritikos, tiek asmeninės, tiek nuasmenintos, bet abiem atvejais universalios. Parodos autoriai kviečia žiūrovus susimąstyti apie savo vaidmenį kuriant harmoningesnį santykį su savo aplinka, pabrėždami kritinio mąstymo, savirefleksijos ir atsakomybės jausmo svarbą.
Elgesio ar visuotinių normų kvestionavimas padeda atrasti silpnąsias vietas bei naujus požiūrio taškus – tai evoliucijos įrankis, padėjęs žmonėms išgyventi ir prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Tačiau tuo pat metu šis veiksmas kelia baimę ir nepatogumą. Galbūt todėl vyrauja nuomonė, jog savikritika destruktyviai veikia žmogaus psichiką ir yra žalinga bei turėtų būti pakeista užuojauta sau. Kaip teigia vienas iš parodos autorių Justas Kažys, daugelis mūsų pradedame skęsti suvaidintos tolerancijos ir netikros užuojautos liūne, nedrįsdami, tingėdami, o gal ir nesuprasdami savęs, kaip vientisos visatos tinklo dalies, bei apsiribodami savęs, kaip individo, matymu. Kūrėjas kvestionuoja šią nuostatą leisdamasis į savikritikos bei savųjų ribų paieškas – fizinių, dvasinių, socialinių, asmenybės ar savo kaip gamtos ar visatos dalies ribų. Išeidamas iš savo mokslinio būvio jis tyrinėja savo menines ribas – per prozinės poezijos tekstus bei vizualius kūrinius apie neatitikimą visiems priimtinoms normoms, socialinę neteisybę, bendrumo svarbą ir baimes tai pripažinti. Nestokodamas ironijos kūrėjas svarsto apie individo, visuomenės ir aplinkos santykį. Visoms savo riboms pripažinti jis mato kritiško požiūrio būtinybę.
Kritiškas žvilgsnis, ne tik į savo asmeninius, bet ir visuomenės elgesio modelius, labai svarbus ir globaliame kontekste, mėginant geriau suprasti žmogaus poveikį planetai. Mokslininkė ir aplinkosaugos aktyvistė Alisa Palavenis, pasirinkusi menininkės kelią, mėgina kelti ne tik jai, bet ir visiems aktualius klausimus apie kiekvieno individo indėlį ir atsakomybę kuriant Plastiko planetą – „Terra Plastica“, kurioje gyvename. Ironijos ir grotesko pripildyti kūriniai, atsirandantys iš kavinėse surinktų panaudotų plastikinių dangtelių bei pajūryje surenkamų šiukšlių, veda kūrėją į apmąstymus, į ką virs ši „vienkartinumo“ tendencija ir žmogaus (ne)kultūros liekanos? Ar tai, kaip elgiamės su mus supančia materija, turi įtakos mūsų pačių egzistencijai? Gal ir mūsų gyvenimai savotiškai patapo vienkartiniai? O gal kada nors mūsų dienų šiukšlės taps naujos eros gintarais ir žmonės net su užsidegimu rankios po audros rastus keistus jų darinius? Tačiau iki tol – visa tai tėra žmogaus veiklos padarinių nuolaužos žemėje, liudijančios apie Antropoceno ekologines (ir ne tik!) problemas.
Apie autorius:
Abu parodos autoriai į menus atkeliauja iš mokslo srities. Justas Kažys yra klimatologas, Vilniaus universiteto docentas, kurio mokslinių interesų laukas – klimato kaita. Justas yra parašęs daugybę eseistinių ir mokslinių straipsnių, tačiau pirmuosius eiliuotus tekstus jis pradėjo kurti prieš 5 metus. Per šį laiką jis jau spėjo sukurti tris proEzijos rinkinius bei sudalyvauti grupinėse parodose, tokiose galerijose kaip „Arka“ („[į/iš]sišaknijimas / [up]rooting“) ar NDG („Miesto gamta: Pradedant Vilniumi“).
Alisa Palavenis yra chemijos mokslų daktarė, vaistininkė, aplinkosaugos aktyvistė ir meno kūrėja. Viena kitą papildančias, aplinkosaugines ir menines veiklas ji vysto nuo 2019 m., o savo įgūdžius tobulina VDA organizuojamuose kursuose. Lietuvoje kūrėja jau yra surengusi tris personalines tapybos parodas bei dešimt ekofotografijų parodų. Alisa taip pat rašo straipsnius meno, sveikos gyvensenos, ekologijos temomis, ypatingą dėmesį skirdama meno istorijos ir filosofijos klausimams.
Paroda veiks iki rugsėjo 30 dienos, lankymas nemokamas.
09.08 – 17:30 val. parodos atidarymas
09.09 – 12 – 16 val.
09.10 – galerija nedirba
Gedimino pr. 43, Vilnius
https://www.photography.lt/lt/pradzia.html
Daphne’ės van de Velde paroda „Apie mane ir tave“
Rugsėjo 8 d. 17.30 val. „Prospekto“ galerijoje atidaroma olandų menininkės Daphne’ės van de Velde paroda „Apie mane ir tave“. Paroda yra tarptautinio konkurso „ReStart“ dalis. Ekspozicija veiks iki spalio 8 d.
Tęstiniame projekte „Apie mane ir tave“ vizualizuojamos ribinės intymumo patirtys, pažeidžiamas, gležnas kūnas, jo troškimai ir ilgesys. Savo kūryba D. van de Velde bando perprasti intymumą, kuris išlieka sunkiai apčiuopiamas, nes yra toks draskantis – norime ir susilieti, ir atsiskirti tuo pačiu metu. Kad nuo abejingumo pereitume prie meilės, tereikia drąsos kito ar savo širdžiai sudaužyti. Kova ar meilės aktas – menininkės darbuose niekada nėra visiškai aišku, ką kūnas iš tikrųjų veikia. Vizualioji D. van de Velde darbų kalba yra fiziškai apčiuopiama oda – kūno riba su išoriniu pasauliu ir kitu. Ji tyrinėja bendravimo ilgesį pasaulyje, kuriame žmonės vis labiau apsiriboja gyvenimu vien privačioje erdvėje. Vis dažniau naudojame odą, kad neatskleistume to, kas intymu, arba neleistume kitam įsibrauti. Kaip sprendžiame savojo „aš“ suvaldymo problemą?
Savo kūnu D. van de Velde tyrinėja šią ribą, kaip pereinamąją zoną tarp vidaus ir išorės. Fotografijos popierius ir atspausti audiniai veikia kaip odos pakaitalas. Odos, kuri suartėja, liečiasi, fiziškai reaguoja, saugo ir izoliuoja. D. van de Velde eksperimentuoja su plokščiu fotografijų paviršiumi, manipuliuodama juo konstruoja trapias, į griuvėsius panašias fotoskulptūras.
Apie autorę:
Daphne van de Velde yra multimedijų menininkė, peržengianti fotografijos medijos apribojimus. Ji studijavo ArtEZ meno universitete (ArtEZ University of the Arts) ir Amsterdamo fotografijos akademijoje (Fotoacademie Amsterdam), kurią baigė su pagyrimu. Jos darbai yra pelnę ne vieną nacionalinį ir tarptautinį apdovanojimą.
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 12 – 18 val.
09.08 – 12 – 18 val.
09.09 – 12 – 16 val.
09.10 – galerija nedirba
Stiklių g. 4, Vilnius
https://www.photography.lt/lt/pradzia.html
Kęstučio Grigaliūno paroda „Pokaris, 1946“
Vilniaus fotografijos galerijoje rugpjūčio 30 d. 17 val. bus pristatoma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno interaktyvi instaliacija ir knyga istorinės atminties tema „Pokaris, 1946“. Ekspozicija veiks iki rugsėjo 30 d.
Ši instaliacija yra tęstinio projekto „Pokaris, 1944–1954“ trečioji dalis, pristatanti Grigaliūno Lietuvos ypatingojo archyvo baudžiamosiose 1946 m. bylose rastus 1822 represuotų Lietuvos Respublikos piliečių veidus ir trumpas jų biografijas.
Šio projekto tikslus ir uždavinius geriausiai nusako tremtinės-disidentės Dalios Grinkevičiūtės žodžiai: „Man labai lengva kvėpuoti nuo minties, kad aš, kiek leido mano jėgos, protas, sugebėjimai, pastačiau šiokį tokį paminklą Šiaurės aukoms, pasaulis sužinojo apie tūkstančius bevardžių kankinių broliškuose lediniuose kapuose. To nebegalima nei sunaikinti, nei ištrinti. Tai istorija. Tai paminklas mano Tėvams.“
Apie autorių:
Kęstutis Grigaliūnas (g. 1957 m. vasario 7 d. Kaune) 1976–1982 m. studijavo Lietuvos dailės institute. 1982–1996 m. dėstė Kauno Juozo Naujalio meno mokykloje, nuo 1996 m. – Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. 1988–1989 m. sukūrė lino raižinių, medžio raižinių, šilkografijų, ofortų, iliustravo knygų. Nuo 1990 m. vienas pirmųjų iš lietuvių grafikų pradėjo naudoti spalvotosios trafaretinės spaudos techniką. Būdingas išryškintas grafinis pradas – linijos, ženklai, ornamentai, naudojami figūriniai ir abstraktūs motyvai. Nuo 1998 m. kuria sudėtingesnės plastikos grafikos kūrinius ir pjaustinius, juose ryšku postmodernizmo bruožai, poparto, Fluxus elementai, dekoratyvūs, eklektiški vaizdai. Vyrauja žaisminga nuotaika, ironija, įvairios intelektualios nuorodos į Lietuvos ir kitų kultūrų, civilizacijų įvaizdžius. Nuo 1981 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Moderniojo meno muziejaus biblioteka Niujorke. 2011 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 19 val. parodos atidarymas
09.08 – 11 – 19 val.
09.09 – 12 – 16 val.
09.10 – 12 – 16 val.
Aušros vartų g. 5 (Pasažo skg.), Vilnius
https://cac.lt/
Rugsėjo mėnesį ŠMC skaitykloje veiks Gedimino G. Akstino paroda. Įvietina, specialiai skaityklos erdvei sukurta ekspozicija susidės iš naujų skulptūrinių objektų ir menininko gestų. Šie buvo kurti galvojant apie laiką, apie tai, kaip surikiuota aplinka tampa tik dar mįslingesnė, ir apie identiškų daiktų ir skirtingų erdvių tarpusavio sąryšius, taip pat matematiką bei vaizduotę.
Gediminas G. Akstinas – šiuolaikinio meno kūrėjas, gyvenantis ir dirbantis Vilniuje. Kūryboje telkiasi įvairias skulptūrines praktikas, apimančias objektus, instaliacijas ir performansus.
Tarp personalinių menininko parodų – „Nuogaliai“ (Radvilų rūmų dailės muziejus, 2022; Panerių skulptūrų parkas ir nuomojamas butas Vilniuje, 2020), „Kompanionai“ (nuomojama biurų erdvė Vilniuje, 2019) ir „The SHIP“ („Kunstverein“ galerija Amsterdame, 2015).
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 12 – 18 val.
09.08 – 12 – 18 val.
09.09 – 12 – 18 val.
09.10 – 12 – 16 val.
Maironio g. 3, 01124 Vilnius
https://www.vda.lt/lt/
„Austėja“
Parodos kuratoriai: Jurij Dobriakov ir Julijus Balčikonis.
Parodą inicijavo VDA Tekstilės meno ir dizaino katedra.
Atidarymas rugsėjo 6 d.
Tai paroda apie tai, kas jau dabar yra arba galėtų būti tekstilė, jei nusuktume žvilgsnį nuo labiausiai atpažįstamų jos elementų ir pamatytume ją daug platesniame šiuolaikinio meno lauke. Kartu tai bandymas įsivaizduoti Tekstilės meno ir dizaino katedrą kaip asmenį, rekonstruoti jos bruožus iš atskirų detalių, pėdsakų ir istorijų. Parodos pavadinimas su švelniu humoru nurodo tiek į šią numanomą personažę, tiek į spėjamą bičių deivę Austėją, siejamą su korių audimu, kurį galima suvokti kaip tekstilės pirmavaizdį.
Martynos Plioplytės Zujienės kūrinys. Fotografija Vaiva Abromaitytė.
Parodos dalyviai: Dijuota Žilytė, Ieva Laskevičiūtė, Jolanta Sendaitė-Paulauskienė, Unė Talmantaitė, Marijonas Verbel, Marija Žiemytė, Gabrielė Navickaitė, Deva Bartninkaitė, Aurėja Kriščiūnaitė, Gabija Švanaitė, Greta Matevičiūtė, Martyna Plioplytė-Zujienė, Aistė Radzevičiūtė, Gintaras Šeputis.
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 18 val. parodos atidarymas
09.08 – 17:30 – 19 val.
09.09 – 13 – 17 val.
09.10 – 13 – 17 val.
Pelesos g. 10, Vilnius
https://www.facebook.com/InTheClosetspace
Morta Jonynaitė „Innocence Becomes Sharks“
Šia tarp bėgių sustingusia instaliacija bandoma užfiksuoti erdvė tarp jūros ir kranto. Tai slankiojanti riba, atspindinti šiuolaikinio pasaulio procesus – nuolatinę kaitą, takumą, nerimastingus gamtos reiškinius, kurie stipriai keičia mūsų kasdienybę, nors mes esame visa to katalizatoriai. Pakrantė visada traukė žmones mistiškumu, magiškomis jėgomis, tačiau dabar tai tapo politiškai, sociologiškai bei biologiškai komplikuota zona. Kylant jūros lygiui, vis garsiau kalbama apie neišvengiamai apokaliptiškus scenarijus, tačiau kaip tame išbūti? Ką reiškia kalbėti apie grožį gyvenant dramatiškoje realybėje? Dažnai sapnuodavau, kaip stoviu ant kranto, o priešais nuslūgstantis vanduo tolumoje virsta dideliu greičiu artėjančiu cunamiu. Prieš pat nubundant, viskas išblukdavo, o lūžtanti banga atidengdavo po vandeniu esantį pasaulį. Pajūrio flora ir fauna įtraukia savo įspūdinga skirtingų būvių ir tekstūrų įvairove. Tarsi sekundei pakliuvus į kitą pasaulį, užsimiršta tai, ką palikai, iš kur atvykai, toje sekundėje paskęsti ramybėje.
– Morta Jonynaitė
Morta Jonynaitė (g. 1995) – Lietuvoje gyvenanti ir kurianti menininkė. Aplinką tyrinėdama per taktiliškumą, skirtingus reiškinius ji bando apčiuopti naudodama tradicines tekstilės technikas. Rankinis audimas, tinklų rišimas – archajiški, aiškią struktūrą turintys amatai, kuriuos pasitelkdama Morta pina dabartį fiksuojančius pasakojimus. Savo kūrybą pristatydama instaliacijos forma, ji konstruoja intymias erdves, kuriose mezgami santykiai tarp skirtingų patirčių ir dalyvių.
Apie InTheCloset:
InTheCloset yra menininkų valdoma erdvė, kurią Vsevolod Kovalevskij įkūrė 2020 m. Tromsėje, Norvegijoje. Ši parodų erdvė buvo įrengta menininko buto, esančio Fiskergata 2, sieninėje spintoje. Nuo 2022 m. pradžios “InTheCloset” persikėlė į Oslą, o nuo 2023 m. duris atvėrė “InTheCloset:Vilnius”.
Erdvės pavadinimas yra dviguba užuomina, žaidžianti su gerai žinomu posakiu “in the closet”, vartojamu apibūdinti asmeniui, kuris nenori ar negali viešai pripažinti savo seksualinės ar lytinės orientacijos.
Šis pavadinimas sukuria pagrindą erdvei, skirtai rodyti meninius projektus, kuriuose kvestionuojama lyties, tapatybės, matomumo, nediskutavimo, diskomforto, cenzūros, įtraukties ar jos trūkumo prasmė. Galiausiai jos tikslas – išplėsti ir pažaisti su tuo, ką reiškia būti spintoje.
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 15 – 19 val.
09.08 – 15 – 19 val.
09.09 – 12 – 17 val.
09.10 – centras nedirba
Malūnų g. 8, Vilnius
https://mekas.lt/
Antanas Zabielavičius „Plutono laikas“
Šiandieniniame kontekste susiduriame su milžinišku iššūkiu – pristatyti ne tik menininko, bet ir visos žmonijos būseną ir mintis. Tikiu, jog tai bus galima išvysti šioje Antano Zabielavičiaus parodoje „Plutono laikas“. Menininkas, plačiau žinomas kaip Azartget, yra esencialistinio meno kūrėjas, kurio darbai dažnai interpretuojami kaip žmogaus patirčių filosofinės refleksijos. Parodą inicijuoja atvira meno kūrėjų platforma NBA (Non Budget Art), vėl suteikdama mums visiems galimybę susipažinti su šiuolaikinio meno akistatomis. Ši platforma, nepritarianti tradiciniam menininkų vertinimui ir reitingavimui pagal meno projektų ekonominę vertę, dar kartą neginčijamai parodo, kaip menininkai gali kurti ir įgyvendinti įspūdingus sumanymus, nepaisant finansinių apribojimų.
Ši paroda plačiai atveria audiovizualinių menų langą į karo vis dar niokojamą kraštą. Azartget pristato meninį ginklą, nors ir simbolinį, tačiau vis tiek galingą ir kupiną reikšmės – kovinius sviedinius „žemė – oras“. Ši devynių tūkstančių menininko rankomis sukurtų rutuliukų kolekcija iš žemės ir vandens yra gili estetinė ir emocinė reakcija į karą Ukrainoje, kurią žiūrovai neabejotinai atpažins.
Dažnai diskutuojame apie aktualų meną, kuris priverčia mus atkreipti dėmesį į tai, kas svarbu. Azartget instaliacija „Plutono laikas“ tikrai atitinka šį apibūdinimą. Būdamas unikalus balsas Lietuvos menininkų pasaulio peizaže, jis savo darbuose jungia monumentalumą, konceptualumą ir scenografiją. Tai stulbina ir įtraukia. Jo meno kūriniai yra ne tik ekologiški ir tvarūs, bet ir aplinkos dalimi. Įprastai autorius renkasi tai, kas yra laikoma beverčiais dalykais, tokiais kaip pernykščiai lapai, pakelės smėlis ar nupjauta žolė. Savo kūriniuose menininkas perkelia tai į visiškai naują kontekstą, suteikdamas joms naują gyvenimą ir prasmę. Šios medžiagos yra paimamos iš gamtos ir panaudotos grąžinamos atgal į ją. Tai yra kūryba, kuri lyg gyvenimo ciklas, grįžtantis į pradžią ir suteikiantis mums gilesnį supratimą ir naują perspektyvą.
Bet tai dar ne viskas. Azartget parodoje „Plutono Laikas“ atskleidžia daugiau nei karinės agresijos padarinius, kuriuos patiriame. Jis kalba apie laiko esmę – jo tėkmę, kuri gali būti kitokia nei mums įprasta. Plutono laikas, šešis kartus lėtesnis nei mūsų planetos, yra menininko kūrybos metafora, puikiai atspindinti ilgai besitęsiančią kovą Ukrainoje. Instaliacijoje autorius kviečia mus patirti ne tik karo sukeltą gilų įspaudą, bet ir tą ilgą, atrodo, niekada nesibaigiančią laiko tėkmę, kuomet kyla ir leidžiasi viltis, ištuštėdama ir vėl prisipildydama patirtimis. Jis moko matyti laiką kaip procesą ir veiksnį, kuris teka ir transformuoja mus. Per Plutono laiko tėkmę mums suteikiama galimybė pažvelgti į pasaulio pokyčius iš kito, aukščiau esančio taško, tarsi iš kito dangaus kūno ir jo laiku. Tai keičia požiūrį į mūsų planetą ir padeda suvokti jos pažeidžiamumą.
Prof. Gregory Wide
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 11 – 20 val.
09.08 – 11 – 20 val.
09.09 – 11 – 16 val.
09.10 – 11 – 16 val.
Pamėnkalnio g. 1, Vilnius
https://pamenkalnio.lt/
Dovydo Alčauskio ir Eglės Petrošiūtės paroda „BUILDER“
Parodos objektas ir kūrybinė koncepcija – Pamėnkalnio galerija kaip erdvė ir institucija. Autorių manymu, pati erdvė lemia kūrinio suvokimo aplinkybes, jo perskaitymo kontekstą, institucinį vertinimą ir preliminarias lankytojo nuostatas. Parodoje siekiama konceptualiai išskaidyti galerijos sąvoką ir architektoniką: planą, aukštį, formas, ne tik kaip pastato konstruktyviąsias savybes, bet ir kaip erdvės organizavimo elementus, diktuojančius judėjimo kryptis. Autoriai domisi, kaip galerijos langai suponuoja išorės ir vidaus koreliaciją, kokia pastato padėtis mieste, koks galimas kūrinių ir mastelių santykis, kaip valdoma visuma ir judėjimo kryptys. Svarbus ne pats kūrinys, kaip savarankiškas objektas, o jo rodymo aplinkybės ir kontekstas – kaip jis išplečia ar uždaro kūrinio idėjos horizontą.
Galerijos erdvinę situaciją autoriai išnaudoja kaip tam tikrą architektūrinį audinį. Šiame audinyje atsiranda laikinos gyvenamųjų erdvių užuominos, kurios kalba apie žmogų ir jo santykį su erdve. Šis per architektūrą atsiskleidžiantis momentas leidžia nuolat kurtis bei persipinti asmeninėms ir kolektyvinėms patirtims. Permąstoma riba tarp viešos ir privačios erdvės, svetimos ir artimos aplinkos. Analizuojama kita fasado pusė – sienos statymo procesas ar erdvė be sienų. Tai kartu nurodo į skirtingus kūrinių pasakojimo epizodus: tam tikri bendruomenių ryšiai kuria metaforomis pagrįstus kontekstus, kurie pasireiškia per ritmiškai trūkinėjančios linijinės sekos motyvus ir struktūras. Per žvilgsnį į erdvės ir žmogaus ryšiu paremtą architektūrą, autoriai kuria skirtingus erdvių formavimo būdus bei domisi tarpasmeninių santykių dinamika. Taip parodoje nagrinėjamas erdvės ir žmogaus santykio trapumas. Per erdvės dominavimo poziciją ji išryškinama kaip galios įrankis ir priešingai, erdvė tarsi galimybė naujai ryšio formai.
Kūrinių pobūdis (videofilmas, paveikslai, objektai) turi dokumentikai būdingų elementų, tačiau dėmesys sutelkiamas į tam tikras abstrakčias kategorijas, tokias kaip vaizdo ir garso santykis, ritmas bei trukmė. Pasitikima žiūrovo nuojauta ir abstraktaus mąstymo galimybėmis, suvokiant parodos visumą, įtraukiant meno istorijos diskursus. Transformuojant galerijos erdvę, pasitelkiant garsinius, erdvinius pojūčius, siekiama sukurti autentišką patirties ritmą, kitaip pažvelgti į žmogaus ir erdvės santykį bei šio santykio kuriamas galimybes.
Kadras iš videokūrinio ,,Šventoji”
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 12–20 val.
09.08– 11–19 val.
09.09– 11–19 val.
09.10 – 11–17 val.
Vilniaus g. 24, Vilnius
https://www.lndm.lt/rrm/
„Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“
Vilniaus galerijų savaitgalio metu veiksiančios parodos bei ekspozicijos „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ iš Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanotos Vladimiro Tarasovo kolekcijos.
Parodoje eksponuojami režimui bei oficialiajai dailei oponavusių lietuvių, rusų, ukrainiečių, latvių ir estų menininkų, kūrusių ideologinio diktato, cenzūros ir judėjimo laisvės ribojimo sąlygomis septintojo–devintojo dešimtmečio Sovietų Sąjungoje, kūriniai. Pagrindinė ekspozicijos ašis – Maskvos konceptualistų ir Lietuvos dailininkų, vadinamųjų „tyliųjų modernistų“, kūryba. Nors kūrinių meninė raiška labai įvairi, juos vienija bendras bruožas – nepaklusnumas savojo laikmečio ideologinėms bei estetinėms nuostatoms ir kūrybinės laisvės siekis.
Parodos kuratorius dr. Arūnas Gelūnas.
Rugsėjo 7–10 d. lankytojo bilietams taikoma 50 % nuolaida.
09.07 – 11 – 18 val.
09.08 – 11 – 18 val.
09.09 – 11 – 15 val.
09.10 – 12 – 16 val.
Latako g. 3, Vilnius
https://www.graphic.lt/en/exhibitions
Eglė Vertelkaitė „Briedžių sala“
Savo kūrybiniame projekte „Briedžių sala“ Eglė Vertelkaitė analizuoja paveldą, archyvus, tradicijas, atmintį ir jos tęstinumą. Menininkė remiasi savo tėvo, inžinieriaus-hidrotechniko, brėžiniais, fotografijomis ir žemėlapiais. Autentišką šeimos archyvų medžiagą E. Vertelkaitė perkuria ir interpretuoja, pasitelkdama fragmentavimą, liejimą tušu ar šelaku. Keisdama jų prasmes ir turinį, autorė siekia iškoduoti kuo daugiau lietuviško turinio žodžių (vietovių pavadinimų, hidronimų), ištrinti sovietmečiu perkurtus vietų ir teritorijų pavadinimus. Paroda byloja apie skaudžią istoriją ir tikėjimą, kad nuostabaus, idealistinio peizažo paieškos nėra bergždžios.
VGS metu vyks susitikimai su Egle Vertelkaite. Parodoje menininkė pristatys savo naujausią projektą, diskutuos su žiūrovais, atsakys į klausimus.
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 10–18 val.
09.08 – 10–18 val.
09.09 – 10–18 val.
09.10 – 10–18 val.
Arsenalo g. 1, Vilnius
https://lnm.lt/renginiai/
„Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“
Ar XX a. diktatorių įsuktas cenzūros ir propagandos aparatas toliau veikia mūsų laikus? O gal okupantų ideologinės klišės atsikartoja šiandienos agresorių retorikoje? Rusijos karas prieš Ukrainą parodo, kad taip. Iki šiol tebesitęsiantys Kremliaus bandymai sunaikinti Ukrainą verčia atsigręžti į skaudžią okupacijų patirtį ir iš naujo permąstyti po Antrojo pasaulinio karo sovietų okupuotose teritorijose diegtus imperinius naratyvus.
„Neišspręsta kompozicija“ – sovietų dailės cenzorių pamėgta frazė, kuria kritikuotas kūrinio meninis lygis ir oficialios ideologinės linijos neatitinkanti siužeto interpretacija. Parodos kontekste ji referuoja į sudėtingas okupuotos Lietuvos dailės gyvenimo peripetijas, sovietmečiu iškreiptus istorinio naratyvo akcentus ir šiandien tebeiškylančius mūsų atminties konfliktus. Ekspozicijoje dekonstruojami žymiausi sovietinės Lietuvos dailės kūriniai, įkūniję propagandinį „Didžiojo tėvynės karo“ (DTK) naratyvą ir atsidūrę istorijos paraštėse.
DTK naratyvas tapo vienu iš sovietinės kolonizacijos įrankių, o vizualinis jo įtvirtinimas suvoktas kaip būtinas okupacijos įteisinimo ir Lietuvos sovietizacijos elementas: miestų aikštėse sparčiai kilo paminklai Raudonosios armijos „išvaduojamosioms“ kovoms ir herojams, keitėsi gatvių ir kitų viešųjų erdvių pavadinimai, dailininkams diktuoti siužetai orientavosi į ideologizuotos karo sampratos propagavimą, aukščiausi sąjunginiai apdovanojimai suteikti DTK įvaizdinusiems autoriams, ši tematika tapo privaloma dailės studentų darbuose, muziejų ekspozicijose bei parodose.
Kad įtvirtintų šį pasakojimą, okupacinis režimas didelį dėmesį sutelkė į vaizdinę propagandą – nepriklausomos Lietuvos simbolių šalinimą iš viešosios erdvės ir prosovietinės produkcijos kūrybą. Parodoje bus atskleisti pagrindiniai ideologiniai DTK pasakojimo akcentai, o temos dvilypumą iliustruos radikaliai skirtingi kūriniai.
Paroda veikia rekonstrukcijai uždaromame Naujajame Arsenale – pagrindiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje. Iki pat 1968 m., kai buvo atverta pirmoji tuomečio LSSR Istorijos ir etnografijos muziejaus ekspozicija, pastatas beveik du šimtmečius atliko karinę funkciją. Pasirinkta reprezentacinė sostinės teritorija, vaizduojama dalyje parodos eksponatų, architektūriniams tyrimams praardytos muziejaus sienos konceptualiai papildys parodos pasakojimą ir simboliškai užbaigs šį Naujojo Arsenalo istorijos tarpsnį.
Parodos „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ kuratorė Indrė Urbelytė, architektūra „Office De Architectura“, grafikos dizaineris Juozapas Švelnys.
„Laiko šukės ir aidai: sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“
„Laiko šukės ir aidai: sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“ – tai „neišspręstos kompozicijos“ atvejo analizė, iliustruojanti kūrybos kryžkeles ir iššūkius sovietmečiu. XX a. 7–9 dešimtmečiais R. Dichavičiaus, buvusio tremtinio, kūryba sovietinės cenzūros buvo ir drausta, ir kritikuota, o ta, kuri be kliūčių įveikdavo patikrinimo filtrus, dažniausiai jau būdavo iš dalies deformuota autoriaus savicenzūros. Parodoje Rimanto Dichavičiaus kūryba bus rodoma trimis pjūviais, kuriuos akcentuos cenzūros draustos fotografijos, cenzūros kritikos ir korekcijų sulaukę kūriniai ir sovietinės cenzūros taisykles atitikusi kūryba.
Parodos „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“ kuratorės Renata Kovalčiukienė ir Virginija Semėnaitė, architektūra „Office De Architectura“, grafikos dizaineris Juozapas Švelnys.
Rugsėjo 7–10 d. lankytojo bilietams taikoma 50 % nuolaida.
09.07 – 10–18 val.
09.08 – 10–18 val.
09.09 – 10–18 val.
09.10 – 10–18 val.
Didžioji g. 26, Vilnius
https://lnm.lt/renginiai/paroda-isvietinimas-displacement
„Kolekcionavęs ir kolekcionuojamas“
Kazio Varnelio kūryba iš privačių rinkinių Lietuvoje
Kazys Varnelis ̶ ko gero, žymiausias optinio meno kūrėjas Lietuvoje ̶ buvo ne tik menininkas, bet ir aistringas kolekcininkas. Namuose-muziejuje autoriaus ranka sudėliota ekspozicija pabrėžtinai gretina kūrybos ir kolekcionavimo vaisius, taip kurdama platesnį pasakojimą apie jų kultūrinę tvermę ir judėjimą iš rankų į rankas. K. Varnelis ne tik kolekcionavo, bet ir pats buvo bei yra kolekcionuojamas. Dalis jo kūrybos cirkuliuoja už muziejaus ribų ir visuomenei yra nematoma arba prieinama labai fragmentiškai.
Justinas Dūdėnas
Kiek ir kokių Kazio Varnelio darbų gali būti privačiuose rinkiniuose Lietuvoje? Ar kolekcininkas, ketinęs parduoti dailininko tapytą kompoziciją, ją tebeturi? Galbūt įmanoma rasti ankstyvųjų dailininko eksperimentų kauniečių namuose? Ar JAV aukcione parduotas „Mazgas“ pateko į Lietuvą?
Kelerius metus nuolat keliami tokie ir panašūs klausimai sudėliojo būsimos parodos vaizdą. Apčiuopus privačių kolekcijų rinkimui tokį svarbų laikinumą, tapo aišku, kad šis aspektas ir taps atspirties tašku K. Varnelio namuose-muziejuje kuriant privačiuose rinkiniuose saugomų jo paveikslų parodos scenografiją.
Šioje parodoje atsidūrusi ankstyvoji Varnelio tapyba liudija laipsnišką perėjimą nuo klasikinių kompozicijų prie istorinių temų, taip pat akivaizdžiai parodo dailininkui Kauno meno mokykloje jam dėsčiusio Stasio Ušinsko ir netgi naujojo daiktiškumo (vok. Neue Sachlichkeit) įtaką. Čia eksponuojamos privačiuose rinkiniuose saugomos didelio formato klasikinės optinės kompozicijos sukuria kontrastingą, paties dailininko įrengtos nuolatinės muziejaus ekspozicijos scenografiją primenantį dialogą su mažais ir visai kitokia maniera nutapytais darbais, taip pat rodoma devinto dešimtmečio tapyba. Dauguma kūrinių pristatomi parodų salėje, dalis įsiterpia į kitas namų-muziejaus erdves. Jie, kaip laikini muziejaus svečiai, aiškiai matomi: specialios parodai sugalvotos konstrukcijos leidžia juos pagarbiai įkurdinti salėse ir išskirti iš kitų kūrinių.
Ekspoziciją papildo objektai, atskleidžiantys kolekcionavimo fenomeną, žinomus ir dar neištirtus kūrinių migracijos kelius: kartais painius ir mįslingus, kartais tiesius ir aiškius, o kartais nulemtus anekdotiškų nutikimų.
Kas žino, galbūt vykstant parodai atsiras dar nematytų ar dingusiais laikytų Kazio Varnelio darbų, tyliai tūnančių kieno nors namuose kaip nežinomo dailininko kūriniai.
Kuratorė: Gabrielė Paškevičiūtė.
„IŠVIETINIMAS /DISPLACEMENT“
Krista Svalbonas ̶ menininkė, įgijusi fotografijos bakalauro ir tarpdisciplininių studijų magistro laipsnį. Jos darbai buvo eksponuoti įvairiose parodose, tarp jų Jutos šiuolaikinio meno muziejuje, Spartanburgo meno muziejuje Pietų Karolinoje, Howardo Yezerskio galerijoje Bostone, Klompchingo galerijoje ir ISE kultūros fonde Niujorke. Darbai saugomi daugelyje privačių kolekcijų, taip pat Cėsių meno muziejuje Latvijoje, Greggo meno ir dizaino muziejuje Šiaurės Karolinoje, Vudmero meno muziejuje ir Templio universitete Filadelfijoje. Tarp naujausių apdovanojimų ̶ Fotografijos meno centro dotacija (2022), Baumanio kūrybinių projektų dotacija (2020 m.), Rhondos Wilson apdovanojimas (2017 m.), Puffin fondo dotacija (2016 m.), Bemis stipendija (2015 m.) ir kt. 2022 m. personalinė „Displacement“ paroda vyko Kopenhagos fotografijos festivalyje (Danija), Talino miesto muziejuje (Estija) ir Tekstilės ir pramonės muziejuje Augsburge (Vokietija). Svalbonas yra Švento Juozapo universiteto fotografijos docentė. Gyvena ir dirba Filadelfijoje, JAV.
Paroda veiks iki veiks iki spalio 22 d.
Rugsėjo 7–10 d. lankytojo bilietams taikoma 50 % nuolaida.
09.07 – 10–18 val.
09.08 – 10–18 val.
09.09 – 10–18 val.
09.10 – 10–18 val.
T. Kosciuškos g. 3, Vilnius
https://lnm.lt/renginiai/tarptautinis-siuolaikines-tekstiles-festivalis-imagine
„IMAGINE!“
Vaizdas visada buvo universalesnė kalba nei rašytinis tekstas. O ką gali papasakoti tekstilės kūriniai? Akivaizdu, kad prieš dešimtmetį Prancūzijoje prasidėjęs tarptautinis ekstraordinarios tekstilės festivalis „FITE“ (The Festival International des Textiles Extraordinaires), vykstantis Klermono-Ferano mieste ir sulaukiantis didelio susidomėjimo, parodo, kad tekstilė gali tapti puikia susikalbėjimo priemone, padedančia pasakoti asmenines ir kolektyvines istorijas.
Ši unikali tarptautinė susitikimų vieta tapo svarbia laisvės ir kūrybiškumo erdve, jungiančia plačią kūrėjų benduomenę net iš penkių pasaulio kontinentų. Praėjusiais metais festivalio organizatoriai pasiūlė įsivaizduoti: kitokią bendrą istoriją; naują pasaulį, kuriame rūpinamasi gamta ir aplinka; kitokį vartojimo būdą ir naujas menines praktikas; naują kūną ir naujas medžiagas.
Kas dvejus metus vykstančio tarptautinio festivalio tema ir pavadinimu tapo šūkis „IMAGINE!“, o šalimi partnere – Lietuva. Tad Lietuvos nacionaliniam muziejui bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija ir „FITE“, meno kūriniai atkeliavo į Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namus, kur galima išvysti ne tik lietuvių menininkių šiuolaikinės tekstilės darbus, bet ir kūrinius iš Zimbabvės, Benino, Angolos, Portugalijos, Maroko, Prancūzijos, Nyderlandų, Estijos, Brazilijos, Pietų Korėjos, Peru, Indonezijos.
Paroda veikia iki spalio 29 dienos.
Rugsėjo 7–10 d. lankytojo bilietams taikoma 50 % nuolaida.
09.07 – 10 –20 val.
09.08 – 10 –18 val.
09.09 – 10 –18 val.
09.10 – 11 – 16 val.
Arsenalo g. 3A, LT-01143, Vilnius
„Susipažinkime su estų dizainu. Įžanga“
„Estijos dizainas sulaukia vis daugiau dėmesio ir šios parodos tikslas – apžvelgti skirtingus Estijos dizaino sluoksnius, ypatumus ir įvairovę, daugiausia dėmesio skiriant keliems atrinktiems pavyzdžiams, kurie formavo mūsų dizaino sceną,“ – pasakoja parodos kuratorė Kai Lobjakas, pastebėdama, kad egzistuoja keletas skirtingų supratimų, kas yra pats dizainas.
„Vienam žmogui dizainas gali reikšti konkrečią techninę detalę, kitam – vertingą kėdę, trečiam – gyvenimą keičiančią naujovę. Dėl to kyla klausimas, ar dizainas – daiktas, ar veikiau paslauga, ar jis matomas, ar nematomas, ar tai produktas, unikalus daiktas, o gal – reiškinys,“ – svarsto kuratorė.
Pradžią Estijos dizaino vystymuisi suteikė 1914 m. įsteigta Menų ir amatų mokykla. Jos absolventai kūrė naujas dizaino tradicijas nepriklausomos Estijos pramonės įmonėse. Daug tarpukarį gimusių iniciatyvų buvo vystomos ir sovietinės okupacijos laikotarpiu, kuomet Estijoje daugiausia dėmesio skirta baldams, šviestuvams, stiklo ir keramikos gaminiams. Estų kuriamas dizainas supynė prieškario modernizmą, sovietinę ideologiją ir estetiką ir Vakarų kultūros bruožus, taip įgaudamas „beveik Vakarų“ statusą. Baltijos šalys tapo Sovietų Sąjungos vidaus „Vakarais“, o vakarietiškos vartotojų visuomenės idėjos į Sovietų Sąjungą pateko kaip tik per gaminius, simbolizuojančius kasdienio gyvenimo patogumus.
Estai sukūrė novatoriško dizaino sprendimų. Pavyzdžiui, šnipinėjimo kamerą „Minox“, o šaliai atgavus nepriklausomybę – komunikacijų platformą „Skype“.
Organizatoriai: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Estijos taikomosios dailės muziejus.
Parodos kuratorė Kai Lobjakas.
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Julijonas Urbonas „Planeta iš žmonių“
Prieš dvejus metus 17-oje Venecijos architektūros bienalėje didelio susidomėjimo sulaukęs menininko Julijono Urbono projektas „Planeta iš žmonių“ pristatytas Vilniuje. Atstovavęs Lietuvai prestižiniame renginyje, dabar kūrinys padovanotas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, kuris šią interaktyvią instaliaciją nuo balandžio 28 d. visą pusmetį eksponuoja viename iš savo padalinių – Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje.
Ši pusiau fiktyvi organizacija, suvienijusi tarptautinę skirtingų disciplinų komandą, Lietuvos paviljoną Venecijoje pavertė savotiška kosmoso erdvės tyrimų laboratorija. Tąkart ją į dešimties rekomenduojamų aplankyti paviljonų sąrašą įtraukė įtakingiausias pasaulyje dizaino ir architektūros portalas „Dezeen“. Architektūros bienalėje hipotetinė planeta suformuota iš 67 tūkstančių žmonių, o parodoje Melburne – iš 10 tūkstančių, Vilniuje šiuos skaičius tikimasi pasivyti.
Kuratorius, menininkas: Julijonas Urbonas.
Architektai: „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“ (Petras Išora ir Ona Lozuraitytė).
Modulinių struktūrų dizaineris: Vladas Suncovas.
Grafikos dizaineriai, 3D skenerio programuotojai: „Studio Pointer*“ (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris).
Prodiuseris: Mindaugas Reklaitis.
Komunikacijos koordinatorė: Jogintė Bučinskaitė.
Bilietų aparato programuotojas: Andrius Mikonis.
Projektų prototipų dizaineris: Paulius Vitkauskas.
Partnerė: Vilniaus dailės akademija.
Informaciniai partneriai: LRT, „Mediatrafic“.
Rugsėjo 7–10 d. lankytojo bilietams taikoma 50 % nuolaida.
09.07 – 10–18 val.
09.08 – 10–18 val.
09.09 – 10–18 val.
09.10 – 11 – 17 val.
Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
https://www.lndm.lt/vpg/
Pasinerti į ryškų ir gaivališką gėlių pasaulį kviečiame parodoje „Florentem“ (kuratorės Aistė Bimbirytė, Joana Vitkutė, Ramunė Savickaitė, Dalia Tarandaitė). Čia ne tik atskleidžiamos žmogaus pastangos per santykį su gamta suvokti save, bet supažindinama ir su botanikos, sodų, parkų istorijos ištakomis, gėlių simbolikos kalba pasaulietiniuose ir religiniuose XVII – XVIII a. kūriniuose, į augalijos sferą įtraukiančia moksline ir menine XIX a. moterų veikla. Didžiausia parodos intriga – galimybė tarsi pro rakto skylutę pažvelgti į privačią ir intymią kuriančios moters erdvę – buduarą, kuriame taip pat netrūksta gėlių motyvų.
Net dvi parodos supažindina su Ukrainos muziejų rinkiniais. Parodoje „Senieji meistrai iš Ukrainos muziejų. Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus ir Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija“ galima išvysti Vidurio ir Vakarų Europos, taip pat Lietuvos ir Lenkijos senųjų meistrų kūrinius. Tarp parodos eksponatų – XVI a. siekiantys religinės dailės pavyzdžiai, peizažai, portretai, natiurmortai bei žanrinės scenos. Tai reta proga susipažinti su tokių dailininkų kaip François Boucher (1703–1770), seras Joshua Reynoldsas (1723–1792), Jeanas-Pierre’as Norblinas (1745–1830), Johannas Baptistas Lampi (1751–1830), Henrykas Siemiradzkis (1843–1902) ir kitų autorių kūryba. Šią parodą rengė visas būrys kuratorių: Aistė Bimbirytė, Anna Lehedza, Anastasia Matselo, Skaistis Mikulionis, Ramunė Savickaitė, Dalia Tarandaitė, Joana Vitkutė, Olena Zhivkova.
Kita turtingus Ukrainos muziejų fondus pristatanti ir šiandienos aktualijas atliepianti paroda „Ar ji prisikels?“ Goyos raižiniai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus“ (kuratorės Olena Shostak, Olha Honcharenko) kviečia garsaus XVIII a. pab. – XIX a. pradžios ispanų dailininko Francisco José de Goya y Lucientes akimis pažvelgti į miegančio proto pagimdytas pabaisas. Čia eksponuojami grafikos ciklai „Kapričai“ bei „Karo baisumai“ apnuogina ydingą žmogaus prigimtį, tamsiausias sielos kertes, baimes, aistras ir viltis.
Šiuolaikinio ir modernaus meno mylėtojus sudomins parodos „Kunstkamera“ (kuratorė Aurelija Maknytė) ir „(Įsi)vaizduojant save: Lietuvos dailininkų autoportretai nuo XIX a. iki šių dienų“ (kuratorė dr. Monika Krikštopaitytė).
Istoriniuose Chodkevičių rūmų interjeruose įrengta paroda-meninė instaliacija „Kunstkamera“ supina šiuolaikinio ir senojo meno bei gamtinius objektus į iš pažiūros chaotišką, tačiau iš tiesų itin apgalvotą, sudėtingą sistemą. Projektas šmaikščiai ir išradingai kalba apie sudėtingą žmogaus, gamtos ir meno santykį. Čia lankytojai galės apžiūrėti jaučio širdį, šarvus iš mazgočių, akmeninę bulvę, susapnuotą muzikos instrumentą, seniausią šios ekspozicijos objektą – 1655 m. sukurtą piešinį „Gandras su žmogaus veidu ant krūtinės (vaisingumo alegorija)“.
Seno ir naujo santykį nagrinėja ir paroda „(Įsi)vaizduojant save: Lietuvos dailininkų autoportretai nuo XIX a. iki šių dienų“. XV amžiuje dailininkai iš cechų varžomų amatininkų tapo laisvaisiais kūrėjais, taip patekdami į visuomenės elitą. Šis milžiniškas šuolis atvėrė svaiginančią kūrybos laisvę, suformavo menininko legendą, o kartu ir autoportreto žanrą. Anuomet prasiveržęs maišto, pokyčio, įtakos galios troškimas vis dar atpažįstamas tiek XIX amžiaus, tiek ir šių dienų kūrėjų darbuose. Penkiose salėse pristatoma beveik 70 Lietuvos menininkų autoportretų ir autoriaus tapatybę apmąstančių kūrinių. Parodos rengėjai kviečia lankytojus kurti savo ar atkartoti eksponuojamus autoportretus bei pasidalinti jais socialiniuose tinkluose Facebook ar Instagram su grotažyme #įsivaizduojantsave.
Nuotrauka – Gintarė Grigėnaitė.
Rugsėjo 7–10 d. lankytojo bilietams taikoma 50 % nuolaida.
09.07 – 11 – 20 val.
09.08 – 10 – 18 val.
09.09 – 10 – 17 val.
09.10 – 10 – 17 val.
A. Goštauto g. 1, LT-01104, Vilnius
https://www.lndm.lt/vkdm/
„Litvakų dailininkai Paryžiuje“
Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, kurioje pirmą kartą Baltijos šalyse taip išsamiai pristatoma į Paryžių emigravusių litvakų (Lietuvos žydų) dailininkų kūryba: dvi dešimtys Paryžiaus mokyklos menininkų ir daugiau kaip šimtas kūrinių. Eksponatus tarptautinės reikšmės parodai skolino tokios Prancūzijos institucijos kaip Pompidou centras, Judaizmo meno ir istorijos muziejus, taip pat Lietuvos muziejai bei privatūs kolekcininkai.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas atkreipia dėmesį, kad reikšmingą indėlį pasaulio meno istorijoje palikę litvakai Lietuvos kontekste vis dar nėra sulaukę pelnyto dėmesio: „Beveik kiekviename svarbiame pasaulio muziejuje rasime kūrinių, sukurtų iš Lietuvos ar platesnės teritorijos, kadaise vadintos Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, kilusių žydų tapytojų, skulptorių ar šiuolaikinio meno kūrėjų. Galbūt klystu, tačiau neapleidžia pojūtis, kad Lietuvoje šie menininkai, nors nuo seno kėlė susižavėjimą, nebuvo laikomi visateise Lietuvos kultūros istorijos dalimi. Galima sakyti, kad paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“ yra viena iš svarbių pastangų, ypatingų meninių ir istorinių nuotykių sugrąžinant reikšmingą šios istorijos dalį.“
Parodoje pasakojama apie litvakų dailininkų migracijos bangas į Paryžių, jų siekius, laimėjimus, Tėvynės ilgesį ir tradicijų tęstinumą. XX a. pradžioje Paryžiaus menininkų gretose buvo daug žydų, atvykusių ne tik iš Europos didmiesčių, bet ir iš Rusijos imperijos žydų miestelių bei kaimų (štetlų). 1909–1913 m. čia apsigyveno ir Markas Šagalas, Mišelis Kikoinas, Žakas Lipšicas, Emanuelis Manė-Kacas, Chaimas Sutinas bei kiti, priklausę tai pačiai kartai ir bendrai kelis šimtmečius gyvavusiai litvakų kultūrai. Šie menininkai siekė politinės, socialinės, kultūrinės ir religinės emancipacijos.
Parodoje pristatomi menininkai: Markas Antokolskis, Arbit Blatas, Naumas Aronsonas, Maksas Bandas, Mišelis Breneris, Viktoras Breneris, Osipas Cadkinas, Rafaelis Chvolesas, Ilja Gincburgas, Leonas Indenbaumas, Mišelis Kikoinas, Pinchus Kremenis, Žakas Lipšicas, Manė-Kacas, Jokūbas Mesenbliumas, Lazaris Segalas, Chaimas Sutinas, Borisas Šacas, Markas Šagalas, Žakas Šapiras, Viljamas Zorachas
Kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė
Parodos ir katalogo dailininkė: Edita Namajūnienė.
Parodos architektė: Eglė Matulaitytė.
„Lygtis su nežinomaisiais. Lietuvos dailininkai Vokietijoje nuo 1945“
Lapkričio 10 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta paroda-ekspozicija, skirta Lietuvos menininkams Vokietijoje. Tai pirmasis ciklo, skirto meno migracijos tyrimams, renginys, kurį pratęs su kitomis šalimis savo ateitį susiejusių lietuvių autorių kūryba.
Paroda apima du muziejaus aukštus, ją sudaro dvi kontrastingos dalys. Pirmojoje eksponuojama dailininkų kūryba siejasi su Vokietija kaip pirmąja prieglobsčio teritorija, į kurią lietuviai atvyko kaip karo pabėgėliai, vengdami sovietinių represijų. Čia buvo ir pirmoji dailininkų odisėjos stotelė, palanki skleistis daugelio tiek žinomų, tiek pradedančiųjų dailininkų kūrybiškumui. Kiek vėliau dauguma jų traukė toliau į JAV, Kanadą, Australiją, Prancūziją ar kitas šalis. Ši parodos dalis pasakoja apie pokario menininkų pastangas kurti ir kurtis naujoje vietoje.
Rugsėjo 7–10 d. lankytojo bilietams taikoma 50 % nuolaida.
09.07 – 12 – 20 val.
09.08 – 11 –19 val.
09.09 – 11 –19 val.
09.10 – 11 –17 val.
Konstitucijos pr. 22, LT-08105, Vilnius
https://www.lndm.lt/ndg/
Nomeda ir Gediminas Urbonai “Dalinai užpelkinta institucija„
Kone visose kultūrose ir kraštovaizdžiuose pelkė tapatinama su krize. Tai – piktoji gamta, griaunanti pamatinę tvarką, suslėgdama žemę, orą ir vandenį į neaprėpiamą beformį darinį – beformybę, nepasiduodančią kartografavimui ir atvaizdavimui. Tai – parazitų namai: chaotiškame pelkės vešlume nieko nepastatysi ir neužauginsi, ji net grasina sujaukti laiką, amžiams užkonservuodama įsiurbtus kūnus bei medžiagas. Priimdama ir tuo pat metu apversdama aukštyn kojom šias negatyvias gamtos pasaulio mitologijas, paroda “Dalinai užpelkinta institucija„ pelkėje įžvelgia viltį ir ateitybę. Ekspozicijoje naujomis priemonėmis atkuriami svarbiausi pastarojo dešimtmečio Nomedos ir Gedimino Urbonų darbai, tarp jų “Upė teka„ (2012), “Grybų jėgainė„ (2017) ir “Psichotropinis namas. Ballardo technologijų zooetikos paviljonas„ (2015-2016). Taip pat pristatomi ankstesnių projektų archyvai, dalis jų sukurti pereinamuoju laikotarpiu po geležinės uždangos griuvimo. Paroda atveria skirtingus Urbonų kūrybos etapus – nuo ankstyvųjų feministinių (po)sovietinės sąmonės interpretacijų iki bendruomeninio aktyvizmo bei meno ir mokslo asambliažų. Tačiau atspirties tašku įvairiems šių menininkų bendradarbiavimu grįstiems projektams visuomet buvo tai, ką šiandien vadiname aplinkodairiniu pilietiškumu.
Charakteringai įkūnydama menininkų praktiką, žaidimą socialinėmis formomis ir procesais, “Dalinai užpelkinta institucija„ alsuoja veiksnumu ir yra atvira nenumatytų aplinkybių poveikiui. Paroda įtraukia žmogiškus ir ne visai žmogiškus kūnus, aprėpia dirbtuves, gyvus darinius ir robotus bei įgalina neįtikėtiną, išskirtinį veiksmą – pelkės perkėlimą į muziejų, įkurdinant ją Nacionalinės dailės galerijos kieme. Toks gyvosios kontrabandos kūrinys sulydo miesto ir gamtos ekologijas, ragindamas instituciją globoti ir prižiūrėti šią organizmų bendruomenę, tapdamas vienu metu ir veiksmo įrankiu, ir paskata meditacijai apie naujas sambūvio formas.
Parodos organizatorė – LNDM Nacionalinė dailės galerija.
Parodos kuratorius: Larsas Bangas Larsenas.
Architektai: Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas.
Dizaineris: NODE Berlin Oslo.
Koordinatoriai: Giedrius Gulbinas, Mindaugas Reklaitis, Aušra Trakšelytė.
“6 arai priežiūros. Kolektyviniai sodai„
Sukišti rankas į žemę ir juodomis panagėmis pajusti ryšį su gamta, o gal pasistatyti idilišką vasarnamį, kuriuo įtvirtintum savo, kaip sėkmingo sovietinio piliečio, statusą – kolektyviniuose soduose galėjai reikštis visaip. Ir šią raišką dėl įvairių priežasčių sistema toleravo. Ne tik toleravo, bet ragino aktyviau vystyti kolektyvinę sodininkystę, žadėjo aprūpinti gyventojus įrankiais, sodo namelių projektais, sodinukais ir transporto bilietais. Bent jau popieriuje. Praktika buvo gerokai mažiau spindinti, bet kolektyvinių sodų kūrimasis vis tiek tapo nemenku infrastruktūriniu ir ideologiniu projektu, kuriam reikėjo preteksto, planavimo ir resursų. Kam vargti? Ir kas iš to bus?
Pirmasis nutarimas, raginęs masiškai steigti kolektyvinius sodus sovietinėse respublikose, pasirodė 1949 m. Šios iniciatyvos pradžia sutapo su ženkliu maisto ir būsto stygiumi, tačiau laikui bėgant pragmatinius valdžios tikslus papildė dvasingesni užmojai. “Sodas taurina žmogų„ – skelbė straipsnio antraštė oficioziniame žurnale “Mūsų sodai„. Tuo metu šimtuose tūkstančių 6 arų sklypelių skleidėsi alternatyvus pasaulis: juodas darbas, finansinės ar statybinės machinacijos, intrigėlės, asmeninės utopijos, kultūros elito ir disidentų pašnekesiai. Sodininkai turėjo nuolat rūpintis savo 6 arais, o sodų teritorijas ir jose vykstančius procesus uoliai prižiūrėjo galios centras. 6 arai tapo politikos, ekonomikos, architektūros ir kultūros konfliktų, o kartu ir galimybių erdve, supynusia buksuojančią sistemą ir į ją papuolusius žmones į painų meilės ir neapykantos sodams mazgą.
Per dešimtmečius kolektyviniai sodai virto reiškiniu, stipriai įaugusiu į mūsų visuomenės sąmonę. Nederlingose nunykusių kaimų, buvusių poligonų ar kolektyvinių ūkių žemėse kadaise steigti sodai šiandien flirtuoja su priemiesčio gyvenimo stiliumi arba atgimsta kitomis formomis, kaip, pavyzdžiui, bendruomenių iniciatyvos. Santykį su šia keista, tarytum tarpine vieta reflektavo autoriai iš įvairių laukų: dailininkai, šiuolaikiniai menininkai, architektai, fotografai, televizijos laidų kūrėjai bei rašytojai. Kūriniais ir archyvine medžiaga parodoje pristatomos kolektyvinių sodų vizijos ir prieštaros: infrastruktūros kelti iššūkiai, sodo namelių įvairovė, sodininkų avantiūrizmas bei nuolatinės priežiūros reikalaujantys daržai, kurie tuo pat metu galėjo ir supančioti, ir išlaisvinti.
Organizatorė: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija.
Kūrinių ir kitų eksponatų autoriai: Algimantas Aušiūra, Eugenijus Barzdžius, Feliksas Bielinskis, Jonas Buračas, Juozas Čepavičius, Kazys Daukša, Andrius Erminas, Eglė Gineitytė, Gintarė Grigėnaitė, Linas Jusionis, Stanislovas Karanauskas, Birutė Kasperavičienė, Jonas Klimašauskas, Vsevolod Kovalevskij, Feliksas Lukauskas, Ignas Maldus, Algirdas Mulvinskas, Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, Domantas Pigulevičius, Upė Pilitauskaitė, Lukas Pilkauskas, “PUPA Life over space”, Mindaugas Skudutis, Rūta Spelskytė-Liberienė, Vladas Suncovas, Algimantas Švėgžda, Andrej Vasilenko.
Kuratoriai: Goda Aksamitauskaitė, Matas Šiupšinskas.
Architektė: Gabrielė Černiavskaja.
Dizainerė: Laura Grigaliūnaitė.
Prodiusuojantis architektas: Mindaugas Reklaitis.
Vertėjas: Paulius Balčytis.
Redaktoriai: Ieva Puluikienė, John. W. Fail.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Partneris: Lietuvos kino centras.
Rėmėjas: Exterus, Fundermax.
Rugsėjo 7–10 d. lankytojo bilietams taikoma 50 % nuolaida.
09.07 – 8 – 21 val.
09.08 – 8 – 21 val.
09.09 – 10 – 18 val.
09.10 – 10 – 18 val.
Gedimino pr. 51, 01109 Vilnius
https://www.lnb.lt/
Kateryna Beslik „Huliaipolė – mano mažoji Tėvynė“
Rugsėjo 1 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma Ukrainos dizainerės ir menininkės Katerynos Beslik personalinė paroda „Huliaipolė – mano mažoji Tėvynė“.
Joje pasakojama apie menininkės gimtąjį miestą Huliaipolę Zaporižios srityje, esantį karo zonoje, ir ten apsistojusius žmones, tarp jų – ir Katios šeimą. Nuo 2022 m. kovo pradžios mieste nėra elektros, dujų, vandens ir įprasto susisiekimo, jį nuolat apšaudo ir bombarduoja priešai.
Huliaipolėje ir kituose panašiuose miestuose gyvenantys žmonės gali sukelti skirtingus jausmus: susižavėjimą ir pasmerkimą, pasididžiavimą ar gailestį, panieką, supratimą ar pagarbą. Tai žmonės, dėl asmeninių priežasčių pasirinkę likti namuose net ekstremaliausiomis aplinkybėmis.
Menininkė tyrinėja savo krašto dvasią ir šių žmonių jausmus. Kodėl jie gyvena tokiomis sąlygomis? Ką jaučia? Kas jiems yra namai?
„Po apsilankymo ten šių metų birželį tikrai labai išsigandau. Mačiau miesto žmonių stiprybę, drąsą, optimizmą ir tai, kaip žmogaus psichika prisitaiko prie visko ir sustingdo ar sugriauna kai kuriuos jausmus.
Man Huliaipolės kraštas yra laukas, vėjas, maištas, laisvė ir gyvenimo troškulys“.
Kateryna Beslik pastaruosius aštuonerius metus yra drabužių dizainerė ir stilistė. Ši paroda – pirmieji žingsniai siekiant plėsti kūrybinių sumanymų lauką, prisistatyti mados menininke pasitelkiant sau artimiausias medžiagas – antrines žaliavas, tekstilę.
Kol veiks paroda, bus renkama humanitarinė pagalba Huliaipolei.
Parodą apžiūrėti Nacionalinės bibliotekos lankytojai galės rugsėjo 1–25 d. Parodų salėje (III a.).
Rėmėjai:
„Ukreate Hub“, Atviros Lietuvos fondas
Plakate panaudota Marcin Kruk fotografija.
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 18 val. Ekskursija po parodą atidarymo metu.
09.08 – 15–19 val.
09.09 – 12–16 val.
09.10 – 12–16 val.
Latako g. 3, Vilnius
https://www.editorial.lt
Milda Lembertaitė ir Anna Ruth „Užkalbėjimai“
Rugsėjo 7 d., 18 val. „Editorial“ erdvėje (Latako g. 3, Vilnius) duris atvers dviejų jaunosios kartos menininkių – Mildos Lembertaitės ir Annos Ruth – paroda „Užkalbėjimai“. Ši paroda yra Vilniaus galerijų savaitgalio programos dalis.
Jungtinėje lietuvių menininkės Mildos Lembertaitės ir čekų kūrėjos parodoje „Užkalbėjimai“ šiuolaikinės ir istorinės mitologijos, animizmas ir technologijos susipina į tirštą siurrealistinį pasakojimą. Dirbtinėmis blakstienomis mirksinčios medžių šakos ir gėlių žiedai, virstantys muzikiniais instrumentais gyvatėms kerėti – šioje mišrioje tikrovėje kūnai neturi galutinio pavidalo ir gali skleistis, susilieti ar išnykti tiesiog akyse.
Mildos Lembertaitės hibridinės skulptūros – lyg personažai, pasižymintys savitu charakteriu ir unikaliomis istorijomis, kurias yra pasirengę papasakoti užsukusiems žiūrovams. Medžius ir medžio šakas, tampančias šių skulptūrų pagrindu, menininkė randa ir renka urbanistiniuose Londono priemiesčiuose, kur šie medžiai sutraukia automobilių taršą, valo toksinus ir gydo. Šiuos rastus organinius darinius derindama su sintetinėmis medžiagomis, ant jų paviršių priklijuodama dirbtines blakstienas ar pritaisydama protezines galūnes, kūrėja trina ribas tarp to, kas gyva ir inertiška, natūralu ir dirbtina. Ar tai mes žvelgiame į medį, ar jis stebi mus? Kone kiekvienoje skulptūroje integruotas obsidiano akmens fragmentas – lyg organiškas žvilgančio šiuolaikinio technologinio ekrano pirmtakas, visų šiandieninių mūsų troškimų atspindys ir portalas.
Jaunosios kartos čekų tapytojos Annos Ruth drobėse troškimai, gamta ir mitologijos susipina sapniškoje tikrovėje. Miltologinė logika itin talpi, tad čia nėra hierarchijos: kibios ar gležnos gėlės čia – ne ką menkesnės veikėjos nei avių kailiu apsigaubęs piemuo ar moteris plėšraus paukščio galva. Abstrakčiuose belaikiuose fonuose lyg vizijos išnyrantys personažai – efemeriški ir vingrūs, išslystantys iš racionalumo instrumentais juos sučiupti mėginančių gniaužtų.
Skirtingas medijas ir išraiškos būdus besitelkiančių menininkių kūrybą jungia santykio su šiandienos pasauliu paieškos per pačių sukurtus ritualus, kūriniais tarsi užkalbėjimais prisijaukinant ir įprasminant tikrovę.
Milda Lembertaitė gimė Klaipėdoje, šiuo metu gyvena ir kuria Londone. Menininkės kūryba laviruoja tarp skulptūros ir skaitmeninio videomeno, ekologinio aktyvizmo ir dadaistinio performanso. Savo kūryboje Milda nagrinėja santykį su gamta, technologijomis ir istorija ir tiria, ką mes galime sužinoti apie save žvelgdami iš nežmogiškos perspektyvos, daugiausia dėmesio skirdama medžiagiškumui ir bendradarbiavimo praktikoms.
Performansuose menininkė naudoja TV ekranų vaizdinę kalbą, sklandžiai suliedama ją su žmogaus kontūrais. Tokie choreografiški judesiai lengvai įveikia ribą tarp apčiuopiamo ir neapčiuopiamo, skaitmeninį vaizdą perteikdami kaip prakaitą bei įtampą. Pasitelkdama šią sinergiją, kūrėja tyrinėja technologijų nematerialumą ir jų kūniškas apraiškas.
Mildai Lembertaitė baigė vizualiojo meno magistro studijas „Chelsea“ menų koledže ir performanso dizaino ir praktikos bakalaurą „Saint Martin‘s“ meno ir dizaino koledže, Londone. Menininkės parodų bei rezidencijų sąraše – Šveicarijos performanso meno apdovanojimų paroda ( „Kunstmuseum“, Liucerna, 2022 m.), „Primeval“ (galerija „Unit 1“, Londonas, 2023 m.), „Amada Verde“ („Haus am Lützowplatz“, Berlynas, 2021 m.), „VOLUMES“ („Kunsthalle“, Ciurichas, 2019 m.), „Can You Feel It?“ („Last Tango“, Ciurichas, 2019 m.), „Beep“ („DANCE4“, Notingamas, 2019 m.), Šveicarijos meno apdovanojimų paroda („Halle 4“, „Art Basel“, Bazelis, 2019 m.), „RA Lates: Transcendence“ („Royal Academy“, Londonas, 2019 m.), „The Day Of The Dead“ („British Library“, Londonas, 2019 m.), „Hamza – Exodus To The Underground“ („Salon 61“, „ABA, Berlynas“, 2019 m.), „LABVERDE“ („The Amazon“, Brazilija, 2018 m.), „I Scream, You Scream, We All Scream For Ice Cream“ („Fondazione Baruchello“, Roma, 2017 m.), „Perímetro: Cine Expandido“ („Digital“ kultūros centras, Meksikas, 2016 m.), „Che c’è di nuovo?“ („MASI“, Luganas, 2016 m.), taip pat rezidencijų ir dirbtuvių ciklas „Artists-in-Residence/Schools Workshops“ („TATE Modern“ ir „TATE Britain“, Londonas, 2016 m.).
Anna Ruth neseniai baigė piešimo studijas Prahos dailės akademijoje, kur buvo Jiří Petrboeko ir Martino Gerboc‘o mokinė.
Annos kūrybą galima apibrėžti kaip šiuolaikinį neoromantizmą, kupiną asmeninės mitologijos, kurioje eklektiškai jungiami įvairių kultūrų fragmentai. Ji lengvai supina tikrus istorinius įvykius su mitais, jos darbuose galima įžvelgti žmonijos vystymosi ir to, kaip ji bando suprasti savo egzistenciją, atspindžių. Menininkės paveiksluose kuriama atmosfera kupina belaikiškumo ir dėmesio gamtai, jaučiamas balansavimas tarp figūratyvumo ir abstrakcijos. Jos tapybai būdingi dideli formatai, šviesūs potėpiai, žemės spalvos, o atsispiriant nuo tapybos sklandžiai pereinama prie garso.
Pastaruoju metu Annos solo projektai buvo pristatyti Pragovkoje, Brno įsikūrusioje projektų erdvėje „Zaazrak Dornych“. Šiais metais ji taip pat dalyvauja „SWAB“ mugėje Barselonoje ir Turkijos šiuolaikinio meno mugėje Stambule.
Parodos dizainas: Monika Janulevičiūtė.
Tekstų redagavimas ir vertimas: Alexandra Bondarev.
Parodą iš dalies remia Vilniaus miesto savivaldybė.
Vizualas: Milda Lembertaitė, Lila žaidimas (angl. Leela Game), 2021. Rastas medis, obsidiano akmuo, aliejiniai dažai, alavas, dirbtinės blakstienos, 186 x 94 x 46 cm
Paroda veiks iki spalio 7 dienos, lankymas nemokamas.
09.07 – 16 – 19 val.
09.08 – 16 – 19 val.
09.09 – 16 – 19 val.
09.10 – 14 – 17 val.
Šv. Brunono Bonifaco g. 12, 01124 Vilnius
https://www.roostergallery.eu/
„Derliaus nuėmimas”
„The Rooster Gallery” atsivers Vilniaus galerijų savaitgaliui su specialiai šiam renginiui skirta grupine paroda, pristatysiančia naujausius galerijos atstovaujamų menininkų kūrinius. Tradicija tapęs galerijos menininkų kolektyvinis sugrįžimas į galerijos erdvę „Derliaus nuėmimui” švenčia prasidedantį rudens ir parodų sezoną ir šiemet kviečia nusikelti į tikrus ir įsivaizduojamus aukso amžius, sekant skirtingose medijose įvairiomis kūrybinės raiškos formomis nužymėtas praeities ir ateities trajektorijomis.
Dalyvaujantys menininkai: Raminta Blaževičiūtė-Mozūraitienė, Kazimieras Brazdžiūnas, Tomas Daukša, Eglė Karpavičiūtė, Vytautas Kumža, Jonas Meškauskas, Eglė Norkutė, Vita Opolskytė, Sandra Strēle, Ieva Trinkūnaitė, Andrius Zakarauskas
The Rooster Gallery parodų ciklą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Paroda veiks iki rugsėjo 17 dienos, lankymas nemokamas.
09.07 – 14 – 18 val.
09.08 – 14 – 18 val.
09.09 – 12 – 16 val.
09.10 – galerija nedirba
Vilniaus g. 39, 01102 Vilnius
https://www.galerijavartai.com/
„Waiting Waiting Waiting“
Galerija „Vartai“ pradeda naująjį rudens sezoną atverdama jaunųjų dizainerių parodą „Waiting Waiting Waiting“. Platformoje „Showroome“ jaunųjų kūrėjų kolektyvas pristato per pastaruosius kelerius metus sukurtų dizaino objektų ekspoziciją. Savo kūriniais parodos autoriai siūlo unikalią tradicinės meistrystės, pažangių technologijų ir organinių formų sintezę, persmelktą asmeninių pasakojimų ir požiūrio į šiuolaikinį dizainą. Parodoje jaunieji kūrėjai siekia įveikti sąveiką tarp kūrybinių impulsų ir neapibrėžta ateitimi aidinčio laukimo jausmo. Užuot bandę tik užpildyti laukimo tuštumą, jie kviečia mus priimti sąmoningą kontempliacijos formą. Šioje parodoje laukimas iš naujo suvokiamas kaip nevaržomos vaizduotės galimybė, leidžianti laisvai klajoti po neaprėpiamus minčių kraštovaizdžius.
Parodos dalyviai: Linas Čeponas, Emilija Daraškevičiūtė, Ani Gandžumian, Liepa Gradauskaitė, Ieva Gudelaitytė, Mykolas Kavaliauskas, Beatriz Pardo, Justina Stipinaitė, Paulina Vasiliauskaitė, Kvintas Zepp.
Prodos lankymas nemokamas.
09.07 – 12 – 19 val.
09.08 – 12 – 19 val.
09.09 – 12 – 18 val.
09.10 – 12 – 18 val.
Užupio g. 19, Vilnius
https://tumogalerija.lt/
„Vasaros ekspozicijos“
„Tumo galerijoje“ – paskutinės „Vasaros ekspozicijos“ dienos. Parodoje – Samuelio Bako gyvenimo žaidimo ir šachmatų lentos paralelės, siekis atrakinti prarastos vaikystės ir prarasto gimtojo Vilniaus spyną bei „sielos paukščiai“ – grįžimas į tai, kas kiekvieno viduje išskirtinai brangu; Théo Tobiasse drobė „Un exode sans rivage” tremties, išvykimo tema bei litografijų ciklas pagal „Gražiausiąją Saliamono giesmę“, dar kitaip vadinamą – „Giesmių giesmę“ – unikalią Biblijos, Senojo Testamento knygą; Arbit Blato žymioji Paryžiaus „Konkordijos aikštė“ ir audros naktinėje Venecijoje, Giudecca salos peizažas bei vieno garsiausių mimų pasaulyje – Marselio Marso – portretai; Stasio Eidrigevičiaus, Prano Gailiaus, Vytauto Kasiulio, Evos Kubbos, Juozo Kėdainio, Viktoro Petravičiaus, Leopoldo Surgailio, Mindaugo Šnipo, Mikalojaus Povilo Vilučio kūryba.
Parodos lankymas nemokamas.
09.08 – 18 – 22 val. (Atidarymo metu performansas vyks numatytais laikais nuo 17 val. iki 21.30)
09.09 – 12 – 18 val.
09.10 – 14 – 18 val.
Šv. Jono g. 11, Vilnius
https://meduza.cargo.site/
Andrius Arutiunian „Counterfates“
Meno erdvės „Medūza“ rudens sezoną atidaro menininko bei kompozitoriaus Andriaus Arutiunian solo paroda „Counterfates“. Joje pristatomi keturi nauji kūriniai kvies tyrinėti dirbtinumo ir padirbimo sąvokas per šiuolaikinius ir istorinius garsinius reiškinius. Nuo pagrindinėje salėje įkurtos dirbtiniu intelektu paremtos instaliacijos „Synthetic Excercises“ iki paradoksalią istoriją turinčio kūrinio-falsifikato „A Gift That Keeps On Giving“, A. Arutiunian kūrybos kosmologija skleidžiasi per alternatyvius žinojimo būdus bei už Vakarų muzikos tradicijų egzistuojantį garsinį mąstymą. Paroda „Counterfates“ – tai 59-osios Venecijos bienalės metu veikusio A. Arutiunian Armėnijos paviljono „Gharīb“ darbų serijos tąsa, toliau vystanti politinio pasipriešinimo bei ezoterinių garso praktikų temas.
Parodos atidarymo metu, bendradarbiaujant su festivaliu „Muzika erdvėje“ vyks Andriaus Arutiunian peformansas Armen. Armen – armėnų diasporos muzika paremtas kūrinys, kurio muzikinė medžiaga sukomponuota iš menininko asmeninės įrašų kolekcijos. Festivaliui adaptuota kūrinio versija siūlo neįprastą Armen klausymosi prieigą – klausytojai vežami automobiliu Vilniaus periferinių erdvių maršrutu, skambant kasetiniam grotuvui.
Daugiau informacijos apie renginį: https://www.muzikaerdveje.lt/programa-2023/#arutiunian
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 11-17 val.
09.08 – 18 val. parodos atidarymas
09.09 – 11-17 val.
09.10 – nedirba
„Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje II“
K. Čiurlionio namai Vilniuje rugsėjo 8 d. 18 val. kviečia į parodos „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje II” parodos atidarymo vakarą. Tai parodų ciklo „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje“ antroji paroda. Vilniaus 700 metų jubiliejus paskatino prisiminti daugiatautės XX a. pradžios Vilniaus miesto kultūros istoriją ir šią dailės draugiją, kuri vienijo visų tautų miesto dailininkus – žydus, lenkus, rusus, lietuvius, vokiečius.
Antroji parodos „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje“ dalis skirta draugijos narių kūrybai. Įvairių tautų dailininkus vienijusi draugija 1909–1915 m. kasmet rengė Vilniuje pavasarines parodas, virtusias svarbiu kultūros įvykiu. Jose dalyvavo vilniečiai ir svečiai iš kitų miestų.
Nedaug darbų išliko, bet ekspozicijoje rodomi kūriniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus leidžia įsivaizduoti tas parodas. Fotografas Stanislovas Filibertas Fleury jose rodė Vilniaus senamiesčio motyvus. Vyravo peizažai, vietinį kraštovaizdį, kaimo sodybas vaizdavo Juozapas Balzukevičius, jo sesuo Liucija Balzukevičiūtė, Boleslovas Buika, o Vilniaus dailės draugijos vadovas Ivanas Rybakovas nutapė romantišką Mickūnų dvarelį, kurį mėgo Julijus Slovackis.
Publika žavėjosi audringais Jalmaro Hansono Juodosios jūros vaizdais, o Antanas Žmuidzinavičius rodė impresionistinius Atlanto pakrančių etiudus, parsivežtus iš kelionės po Azorų salas. Būta nemažai portretų, pavyzdžiui, Varšuvos tapytojo Juzefo Puačo saloninis damos atvaizdas ar Kazimiero Mireckio mergina renesansiniais drabužiais. Simbolistinę kūrybą rodė M. K. Čiurlionis, lenkų dailininkai Sofija Plevinska, Bronislovas Bartelis, Art Nouveau stiliaus metalo inkrustacijas pateikė Petras Rimša. Greta realistinės kūrybos pavasarinės parodos nešė į XX a. pradžios Vilnių naujo, modernaus meno ieškojimus.
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos, lankymas nemokamas.
09.07 – 18 val. parodos atidarymas
09.08 – 12 – 20 val.
09.09 – 12 – 17 val.
09.10 – 12 – 17 val.
Aušros vartų g. 7, LT – 01304 Vilnius
https://www.arkagalerija.lt/
„Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“
LDS galerija „Arka“ kviečia į parodos „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“ atidarymą, kuris vyks rugsėjo 7 d., ketvirtadenį, 18 val., galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7.
Mintys tarp eilučių. Tyla tarp garsų. Tuštuma tarp formos. Mistinė ir paslaptinga terpė keičia suvokimo perspektyvą ir atveria erdvę tarp garso ir objekto.
Eksperimentinio pobūdžio paroda remiasi patyriminio meno ir intensyvaus jo suvokimo derme. Garsas čia skleidžiasi kaip laki ir nematoma skulptūrinė medžiaga, paverčiant erdvėje esančius fizinius kūnus, o ir pačią erdvę netikėtais instrumentais, besiskverbiančiais į žiūrovo patyrimą. Ekspozicija integrali, be riboženklių, dėl ko garsai galerijoje sintezuoja tarpusavyje, o jų persidengimai, priklausomai nuo klausymosi pozicijos ir metodikos, kuria naujas imersinių ir kintančių suvokimų jungtis.
Parodos koncepciją inspiravo japonų gamtininko ir etnologo Minakata Kumagusu (1867–1941) teorija apie suvokimo reikšmių atsiradimą, permąstant, kaip objektų reikšmės skirtingai suprantamos jiems būnant kartu ar atskirai. Suvokimo pokytis turi net lūžio tašką, kuriam Kumagusu suteikė „suiten“ pavadinimą – sankirtos pozicija, keičianti suvokimų perspektyvas.
Parodos iniciatoriai – menininkai Tomoo Nagai ir Renata Valčik – sukūrė įvietinto garsovaizdžio instaliaciją-parodą, kuri sklis galerijos „Arka“ architektūrinėje erdvėje ir leis rastis kitokiai patyriminei aplinkai. Tai neapčiuopiama, bet nujaučiama terpė, susiformuojanti tuo momentu, kai susitinka skambesys ir forma, kūrinys su kitu kūriniu, stebėtojas su stebimu objektu.
Parodos kūrėjai: Tomoo Nagai (JP) –kompozitorius, perkusininkas, kuria muziką filmams, teatrui bei garsus viešosioms erdvėms, taip pat – unikalius instrumentus, tiria garso vizualumą (garsovaizdį) ir materijos garsinį rezonansą. Nuo 2005 m. organizuoja bendrus ir solinius koncertus Japonijoje, Indonezijoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Brazilijoje, Maroke, Lietuvoje.
Renata Valčik (LT) – scenografė, kostiumų, šviesų dailininkė, tarpdisciplinarinio meno kūrėja. Lietuvos teatro ir muzikos akademijos docentė, vietinių bei tarptautinių parodų bei rezidencijų dalyvė, „Auksinių scenos kryžių“ laureatė.
Saulius Valius (LT) – menininkas, kuratorius, ekspozicijų architektas, VDA garbės profesorius.
Dualhead.lt (LT) – medijų menininkų duetas (Aistė Valiutė ir Daumantas Plechavičius), fotografai, interaktyvių ekspozicijų kūrėjai.
Diana Radavičiūtė (LT) – dailininkė, grafikė.
Rūta Šipalytė (LT) – dailininkė, keramikė.
Dalia Truskaitė (LT) – su stiklo medžiaga dirbanti šiuolaikinio meno kūrėja, kuratorė.
Parodą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki spalio 8 d.
„Aprengtas namas. Derinimasis prie sezoninės vaizduotės“
LDS galerija „Arka“, Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva) ir Lenkų kultūros institutas Vilniuje kviečia į parodos „Aprengtas namas. Derinimasis prie sezoninės vaizduotės“ atidarymą, kuris vyks rugsėjo 6 d., trečiadienį, 18 val., galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7.
Parodoje pristatoma ekspozicija, apjungianti tekstilės, dizaino ir architektūros elementus, referuojant dar iki plačiai paplintant elektrai Lenkijoje naudotus interjero audinius. Dvaruose, didikų rūmuose ir valstiečių trobose tekstilė dažniausiai naudota kaip sezoninė architektūros „apranga“. Tokie namų aplinkas puošę audiniai skatino žmones įsijausti į gamtos cikliškumą: išskirta dvylika fenologinių metų laikų, ir namų erdvės būdavo pritaikomos natūraliam jų kismui. Toks savitas audinių naudojimo būdas leido sąmoningai, bendruomeniškai dalyvauti išgyvenant gamtos ir laiko tėkmę, lavino dėmesingumą, sudarė galimybę pasijusti dienos-nakties ar šviesos-tamsos ritmo dalimi. Siekiant sukurti šilumos ar vėsos įspūdį, taip sumaniai aprengtas namas veikė kaip rezonansinė terpė, kuri stiprino pasaulį supančio ritmo pajautą.
Dabar, kai daugiausia laiko praleidžiame centralizuotai šildomose ir kondicionuojamose patalpose, sezoninio kismo aspektai mums nebe tokie aktualūs. Senųjų namų aplinkos kūrimo ritualų refleksija skatina šią kaitą pažinti ir iš naujo prie jos prisiderinti: puoselėti santykius su aplinka ir dėl to atidžiau reaguoti į ekologinius klimato iššūkius.
Adomo Mickevičiaus instituto parengta paroda 2021 m. buvo pristatyta Londono dizaino bienalėje, vėliau – Liublianos dizaino bienalėje, Krokuvos nacionaliniame muziejuje ir Lisabonos architektūros trienalėje.
Adomo Mickevičiaus institutas yra valstybinė kultūros institucija, kurios misija – kurti ir reprezentuoti Lenkijos kultūrinę dimensiją, vystant tarptautinį bendradarbiavimą ir kultūrinius mainus.
Parodos koncepcija – CENTRALA (Małgorzata Kuciewicz, Simone De Iacobis)
Menininkė – Alicja Bielawska
Kuratorė – Aleksandra Kędziorek
Parodos išdėstymo projektas – CENTRALA (Małgorzata Kuciewicz, Simone De Iacobis)
Vizualinis identitetas – Anna Kulachek
Grafinis dizainas: Piotr Chuchla, Magdalena Heliasz
Filmas – Michał Matejko
Choreografija – Marysia Stokłosa
Iš dalies finansuojama Kultūros ir tautinio paveldo ministerijos lėšomis.
Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki spalio 8 d.
Parodų lankymas nemokamas.
09.07 – 16 – 20 val.
09.08 – 16 – 20 val.
09.09 – 12 -18 val.
09.10 – 12 -18 val.
Švenčionių g. 14-3, Vilnius
https://contourart.gallery/
Lina Fisheye „Rojaus sodas“
„Contour Art Gallery“ ir Lina Fisheye kviečia į „Rojaus sodą“.
Intymi Linos Fisheye fotografijų paroda veiks rugsėjo 7–10 dienomis Montvilos kolonijoje, Švenčionių g. 14-3, Rasose, Vilniuje.
Kviečiame kartu pasinerti į istorinio kvartalo sielą ir vienų namų istoriją. Įspūdingos Linos fotografijos tik šias keturias renginio dienas pakeis senus baldus ir leis pažvelgti į ligšiolinį gyvenimą bei istorijas, atsiskleidusias tarp šių namų sienų. Paroda veiks namuose, esančiuose pačioje Montvilos kolonijos širdyje, kuriuose kadaise gyveno Lina.
Fotografijų parodą papildys projektas „Rojaus sodas“, kuris yra Linos šiuo metu vykdomo meninio tyrimo dalis. Menininkė bendradarbiauja su kaimynais kurdama garso projektą, kuriame užfiksuoti jų pasakojimai apie gyvenimą Montvilos kolonijoje. O fotografijos buvusiuose jų autorės namuose yra tarsi asmeninė kelionė, pasakojanti apie jos pačios gyvenimo patirtis.
Pasižymėkite šias dienas savo kalendoriuose ir nepraleiskite progos pasinerti į Vilniaus širdį, Rasas!
Nekantriai lauksime Jūsų!
Parodoje galėsite užsukti į svarbiausią kiekvienų namų kambarį – virtuvę, simbolizuojančią bičiulystę. Pasivaišinsime gėrimu, menančiu brangius susibūrimus.
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 18:30 val. parodos atidarymas
09.08 – 11 – 18 val.
09.09 – 11 – 18 val.
09.10 – 12 – 16 val.
T. Vrublevskio g. 6, 01143 Vilnius
https://driftsgallery.com/
Šarūnas Baltrukonis „Nexus“
Rugsėjo 7 d., ketvirtadienį, 18.30 val. „Drifts“ galerijoje (T. Vrublevskio g. 6-2, Vilnius) atidaroma pirmoji personalinė jaunosios kartos tapytojo Šarūno Baltrukonio paroda „Nexus“. Joje pristatomi pastaraisiais metais sukurti menininko tapybos darbai ir objektai, kūrybiškai reflektuojantys mūsų pakitusį santykį su technologijomis bei technologiškumu.
Šio santykio kaita taip pat yra ir tikroviškumo, kaip objektyvios regimosios tikrovės, patirties problema, formuojanti abipus ekrano išsklidusią tikroviškumo-virtualumo dialektiką. Parodos pavadinimą inspiravo skirtingų socialinio pažinimo erdvių (tikrovės, skaitmeniškumo, virtualumo, virtualybės) tarpusavio susietumo bei persidengimo šiuolaikinėje meninėje kūryboje klausimai. „Nexus“ – tai nuoroda į priežastinius-estetinius ryšius tarp skirtingose erdvėse funkcionuojančių idėjų bei kūnų.
Šarūno Baltrukonio tapyboje būtent ir jungiasi tikrovės ir skaitmeniškumo erdvės bei jose veikiantys kūnai. Vis tik šios erdvės abstrahuojamos, kai atpažįstamais tampa tik tam tikri jų fragmentai – tikrovės ar virtualybės pleištai, neretai pasižymintys urbanistine ir / arba kibernetine estetika.
Menininko drobėse veikiantys motyvai, netekę savo prigimtinio „tikroviškumo“ ar „skaitmeniškumo“, įsitraukia į kokybiškai naują, per abipusę sąveiką suvoktiną, santykį. Derindamas savo prigimtimi priešingus motyvus ir ieškodamas estetinio jų balanso, Baltrukonis šiurkščius, aštrius, lygius ar slidžius plokštumų paviršius išnaudoja kaip skirtingą informaciją apie iš jų sudarytus kūnus talpinančias laikmenas. Kūrinių paviršiai čia tampa specifine membrana, struktūruojančia paveikslo motyvų sąrangą bei kuriančia nenutrūkstamos jų sąveikos abipus tikroviškumo ir virtualumo erdvių ribas.
Parodos kūriniuose regime aiškias natūralumo užuominas, vitalinės kilmės kūnų dalis, tarsi atsisakiusias galimybės irti, dūlėti ar senti ir sklendžiančias virtualiuose, aukštos raiškos peizažuose. Tai – proga archeologo akimis pažvelgti į techninių ir organinių individų genezę kaip nenutrūkstamą estetinio tapsmo procesą.
Šiame kontekste galime atsižvelgti į kūrėjo profesinius įgūdžius: galbūt mėgaujamės Šarūno Baltrukonio paveikslų vaizdiniais būtent dėl to, kad jie – nors ir empiriškai atpažįstami – nėra tikri (the real thing), gėrimės jais dėl įgūdžių, kuriais pasinaudojant jie buvo sukurti? Šis vizualinis malonumas suponuoja, jog netampame aklos mimetinės iliuzijos aukomis: nesiliaujame suvokę, jog Baltrukonio kūriniuose regimas kultūrinis tekstas tėra tikroviškumo „dubleris“, kad tai, kas sukelia pasigerėjimą, yra iliuzionistinis vaizdinio efektas, dirbtino dirbtinumas.
Vis dėlto, tai, ką suvokiame esant dirbtinį realybėje, nebūtinai yra nenatūralu skaitmeniškumo suvokime, ir atvirkščiai. Kruopščiai apgalvoti Šarūno Baltrukonio paveikslų potėpiai skaitmeninį vaizdą drobėje paverčia jaukiu ir artimu, virtualų anonimiškumą tarsi paliekant nuošalyje. Tuo metu vaizduojamus bei regimus objektus persmelkianti žiūrovo patirtis, pripildo juos specifinės, iš unikalios tikrovės ar virtualybės patirčių kylančios, informacijos.
Š. Baltrukonis 2021 m. baigė tapybos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Menininko kūriniai eksponuoti grupinėse parodose, tarp kurių Dailininkų sąjungos kvadrienalėje „LTQ’23: Bendruomenės, galerijoje „Arka“, Vilniuje; Paviršiaus būklė, KKKC, Klaipėdoje; Kita energija, kuratorius Andrius Zakarauskas, Energetikos ir technikos muziejuje, Vilniuje; Kontrargumentas V, kuratoriai Vita Opolskytė-Brazdžiūnienė ir Kazimieras Brazdžiūnas galerijoje „Meno parkas“, Kaune ir kt.
Kuratorė – Alberta Vengrytė.
Parodos architektė – Ieva Cicėnaitė.
Teksto redagavimas ir vertimas – Alberta Vengrytė.
Grafinis dizainas – Gasparas Zondovas.
Parodos lankymas nemokamas.
09.07 – 9 – 20 val.
09.08 – 9 – 20 val.
09.09 – 9 – 20 val.
09.10 – 9 – 20 val.
Malūnų g. 5, Vilnius
https://www.vda.lt/lt/5-malunai/apie-5-malunai
Marija Brusokaitė „Kaip pasislėpti laike“
Parodoje rodau du judančių vaizdų rinkinius – animacijas „Čiau, Braške“ (2021 m.), „Braškėjimas per siūles“ (2023 m.) ir šilkografijų seriją „Nolens Volens“ (2019 m.).
Nolens Volens (liet. norom nenorom), dabar atrodo kiek ironiškai, nes tai paskutiniai darbai kuriuos apskritai kūriau kokia nors grafikos technika. Savita tamsi tuometinė tekstūra, murzinai ir negrabiai sukalti fotografiniai koliažai – ryškios migrenos auros. Gamtos ir miesto motyvai, vaikščiojimo ratais trasos, numylėto Vilniaus pakampės. Prie serijos mane pririšo skausmas, todėl pririšau darbus prie jo. Tada skausmas lyg paukštis iš mano galvos išskrido į kitą inkilą.
Piešiant animacijas, kadrai virsdavo išklotinėmis, vieną jų įrėminau šiai parodai. Ji puikiai atspindi mano pasaulio pulsą, jo paklaidą. Piešimas paslepia mane laike. Ilgai čia tetrunka keletą akimirksnių, įvykius gena nepatikimas atsitiktinumas, grėsmės nuojauta yra beveik visų mano darbų leitmotyvas. Esama sistema suardoma, jos vietoje dėlioju kitą, laužančią įprastus dėsnius. Taisyklė viena – viskas praeina, bet išeinama tik tada, kai išbūnama. Galerijos 5 malūnai erdvę verčiu sava komforto teritorija, tik kitame laiko taške, kitoje aplinkoje. Sukti ratu, spoksoti, įžiūrėti, sukelti virpulius, įsiurbti į belaikę barankos skylę…
Animacijų garso takelius sukūrė menininkas Anton Zolo. Beje, šilkografijų serijai jie irgi tinka. O ir šiaip viskas susiklostė, lyg kitaip ir būt nebūtų galėję.
Marija Brusokaitė – (g. 1997 m.) 2021 m. baigė grafikos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Pastaruosius kelis metus apsėsta eksperimentine animacija. Dirba virtuvėje, gamina ledus, pilsto arbatos grybą.
Parodos lankymas nemokamas.
09.09 – 12 – 18 val.
09.10 – 12 – 18 val.
Pelesos g. 10, Vilnius
Bėgių parko meno studijos atveria duris visuomenei. Šio išskirtinio renginio metu lankytojai turės galimybę susipažinti su profesionalių menininkų studijų erdvių, įsikūrusių pačioje Vilniaus geležinkelio stoties širdyje, vidumi. Lankytojai taip pat kviečiami pasinerti į iliustratorių, keramikų, fotografų, tokių kaip “Pipe & Pallet” (IE), “InTheCloset” (LT), “Daukantė” (LT), Cécilia Noiraud (FR), Staselė Jakunskaitė (LT), “Ettoja” (LT), “Trafik” (LT) ir daugelio kitų, naujų ir tęstinių darbų kolekciją, susitikti ir pabendrauti su jais apie jų praktiką. Prisijunkite rugsėjo 9 d., šeštadienį, ir 10 d., sekmadienį, nuo 12 iki 18 val. adresu Pelesos g. 10. Mus rasite viduryje takelių.
Programa
17 val.
– Ekskursija su parodos „Litvakų dailininkai Paryžiuje“ kuratore dr. Vilma Gradinskaite Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. A. Goštauto g. 1, 01104 Vilnius.
18 val.
– Grupinės jaunųjų dizainerių parodos „Waiting, waiting, waiting“ atidarymas galerijoje „Vartai“. Vilniaus g. 39, 01102 Vilnius.
– Jurgos Barilaitės parodos „Dugnas“ atidarymas galerijoje (AV17). Totorių g. 5, 01121 Vilnius.
– Grupinės parodos „Sui ten. Tarp objekto ir garso“ atidarymas galerijoje „Arka“. Aušros Vartų g. 7, 01129 Vilnius.
– Mildos Lembertaitės ir Annos Ruth parodos „Užkalbėjimai“ atidarymas galerijoje „Editorial“. Latako g. 3, Vilnius.
– Mortos Jonynaitės parodos „Innocence Becomes Sharks“ atidarymas erdvėje „In the closet“. Pelesos g. 10, 02111 Vilnius
– Edukacinis užsiėmimas suaugusiems parodoje „Anapus kadro: meninė Korėjos fotografija nuo XX a. 3 dešimtmečio iki mūsų dienų“ Radvilų rūmų dailės muziejuje. Vilniaus g. 24, 01402 Vilnius.
– Nendrių popieriaus dirbtuvės Nacionalinėje dailės galerijoje su projekto „Papernik” autore Natalija Grom. Būtina išankstinė registracija. Konstitucijos pr. 22, 08105 Vilnius.
18:30 val.
– Šarūno Baltrukonio parodos „Nexus“ atidarymas galerijoje „Drifts“. T. Vrublevskio g. 6, 01143 Vilnius.
19val.
– Alisos Palavenis ir Justo Kažio parodos [NE]KRITIKA atidarymas Ideas Block – Kompresorinė. A. Goštauto g. 11, 01108 Vilnius.
– Gedimino G. Akstino parodos atidarymas ŠMC Skaitykloje. Aušros Vartų g. 5, 01303 Vilnius.
– Projekto „The Streets of Baltic“ parodos KRASTA KERAMIKA atidarymas erdvėje „Hungry Eyes“. Užupio g. 2a, 01200 Vilnius.
20:30-22:30 val.
–„Ssshhh! : No Fun At The Seated Discotheque“. Artūro Baryso-Baro filmų peržiūra su programos kuratoriais Lijana Siuchina ir David Elis (London). Anglų kalba. N-16. Kultūros komplekso SODAS 2123 Aktų salėje, Vitebsko g. 23, Vilnius (VGS kuruotos programos dalis).
Daugiau informacijos: https://2023.vilniausgalerijusavaitgalis.lt/ssshhh/
23 val.
– Rugsėjo 7 dieną startuojantis Vilniaus galerijų savaitgalis kviečia į VGS atidarymo vakarą, kuris vyks kultūros komplekso SODAS 2123 bare „Estafetė“. Naktinė programa nuo 23 val. – po visos dienos parodų atidarymų ir renginių.
Vitebsko g. 23, Vilnius.
16 val.
– Pasivaikščiojimas po parodą „Anapus kadro: meninė Korėjos fotografija nuo XX a. 3 dešimtmečio iki mūsų dienų“ su fotografijos tyrėja, parodos koordinatore Ugne Marija Makauskaite Radvilų rūmų dailės muziejuje. Vilniaus g. 24, 01402 Vilnius.
17 val.
– Ekskursija parodoje „Aprengtas namas. Derinimasis prie sezoninės vaizduotės“ su kuratoriais galerijoje „Arka“. Aušros Vartų g. 7, 01129 Vilnius.
17:30 val.
– Daphne van de Velde parodos „Apie mane ir tave“ atidarymas Prospekto galerijoje. Gedimino pr. 43, 01109 Vilnius.
– Ekskursija po Nomedos ir Gedimino Urbonų parodą „ Dalinai užpelkinta institucija“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Konstitucijos pr. 22, 08105 Vilnius. Registracija: https://forms.office.com/e/krbWF7QD4x
18 val.
– Andriaus Arutiunian parodos „Counterfates“ atidarymas meno erdvėje „Medūza“. Performansai „Armen“ vyks nuo 17 iki 21:30 val. Šv. Jono g. 11, Vilnius.
– M. K. Čiurlionio namai Vilniuje rugsėjo 8 d. 18 val. kviečia į parodos „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje II” parodos atidarymo vakarą.
19 val.
– Grupinės parodos „Minčių skaitytojai“ atidarymas galerijoje „Atletika“ ir skaitymai su George Finlay Ramsay (anglų k.). Vitebsko g. 21, Vilnius.
– Galerijoje „5 malūnai“ vyks Anton Zolo muzikinis pasirodymas ir susitikimas su parodos „Kaip pasislėpti laike“ autore Marija Brusokaite, Malūnų g. 5. Malūnų g. 5, Vilnius.
20:30 – 21 val.
– „Įskilimai“ (Cracks). Grėtės Šmitaitės šokio spektaklis. Spektaklio trukmė – 25 min. Pasirodymas vyks anglų kalba. Rekomenduojamas amžius 14+, kultūros komplekso SODAS 2123 Aktų salėje, Vitebsko g. 23, Vilnius (VGS kuruotos programos dalis).
Daugiau informacijos: https://2023.vilniausgalerijusavaitgalis.lt/cracks/
21:30-22:30 val.
– Filmo „The Abyss“ peržiūra su DJ Charlotte Bendiks. Filmo trukmė – 40 min. Rekomenduojamas amžius 16+, kultūros komplekso SODAS 2123 Aktų salėje, Vitebsko g. 23, Vilnius.
11 – 12:30 val.
– Spekuliatyvi ekskursija laivu „Reikėtų išmokti žvelgti į tuščią krantą“ Nerimi lietuvių kalba su Tata Frenkel.
Registracija: čia
Daugiau informacijos: https://2023.vilniausgalerijusavaitgalis.lt/boat/
12 – 13:30 val.
– Ekskursija anglų kalba „Ieškojimų amžiai: „Galerija Vartai“ – Drifts – VDA parodų salė „Titanikas“ – The Rooster Gallery“. Pradžia: Lauke prie įėjimo į „Vartų“ galerijos pastatą, Vilniaus g. 39.
Registracija: čia
– Ekskursija lietuvių kalba „Erdvės amžiai: Galerija „Arka“ – ŠMC Skaitykla – Vilniaus grafikos meno centro galerija „Kairė-Dešinė“ – Pamėnkalnio galerija“. Pradžia: Lauke prie įėjimo į „Arkos“ galerijos pastatą, Aušros Vartų g. 7.
Registracija: čia
– Ekskursija anglų kalba „Mitų ir tikrovės amžiai: Projektų erdvė „Editorial“ – LDS šiuolaikinės kultūros ir meno erdvė „Medūza“ – VDA tekstilės galerija ARTIFEX – Galerija (AV17)“. Pradžia: Lauke prie įėjimo į meno erdvės „Editorial“ pastatą, Latako g. 3.
Registracija: čia
Daugiau informacijos:
https://2023.vilniausgalerijusavaitgalis.lt/ekskursijos/
12 val.
– Kūrybinės dirbtuvės šeimoms „Noriu sodo“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Konstitucijos pr. 22, 08105 Vilnius. Registracija: https://forms.office.com/e/krbWF7QD4x
12 – 18 val.
– „Open Studios“ (atvirų studijų) renginys erdvėse „Bėgių parkas Art Studios“, Pelesos g. 10.
13:30 val.
– Susitikimas su menininke Egle Vertelkaite Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“. Latako g. 3, 01125 Vilnius.
14:30 – 16 val.
– Ekskursija lietuvių kalba „Ieškojimų amžiai: „Galerija „Vartai“ – Drifts – VDA parodų salė „Titanikas“ – The Rooster Gallery“. Pradžia: Lauke prie įėjimo į „Vartų“ galerijos pastatą, Vilniaus g. 39.
Registracija: čia
– Ekskursija anglų kalba „Erdvės amžiai: Galerija „Arka“ – ŠMC Skaitykla – Vilniaus grafikos meno centro galerija „Kairė-Dešinė“ – Pamėnkalnio galerija“. Pradžia: Lauke prie įėjimo į „Arkos“ galerijos pastatą, Aušros Vartų g. 7.
Registracija: čia
– Ekskursija lietuvių kalba „Mitų ir tikrovės amžiai: Projektų erdvė „Editorial“ – LDS šiuolaikinės kultūros ir meno erdvė „Medūza“ – VDA tekstilės galerija ARTIFEX – Galerija (AV17)“. Pradžia: Lauke prie įėjimo į meno erdvės „Editorial“ pastatą, Latako g. 3.
Registracija: čia
Daugiau informacijos:
https://2023.vilniausgalerijusavaitgalis.lt/ekskursijos/
14 val.
– Susitikimas su menininke Jurga Barilaite ir menotyrininke dr. Laima Kreivyte galerijoje (AV17). Totorių g. 5, 01121 Vilnius.
– Ekskursija po parodą „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ iš Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanotos Vladimiro Tarasovo kolekcijos Radvilų rūmų dailės muziejuje. Vilniaus g. 24, 01402 Vilnius.
15 val.
– Ekskursija parodoje „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“ su autoriais ir kuratoriais galerijoje “Arka”. Aušros Vartų g. 7, 01129 Vilnius.
– Pasivaikščiojimas po Montvilos (Rasų) koloniją su Lina Fisheye ir jos vykdomo projekto “Rojaus sodas” pristatymas, Švenčionių g. 14-3. Registracija: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSd5dKT3Ac4LJVjFHqUHPkPOkyaBV02wV1kE7JHxmuN1M6uxuQ/viewform
16 val.
– Dainiaus Liškevičiaus performansas „Vienos minutės Jurgio Mačiūno portretas sakantis CIAO“ P. Cvirkos aikštė, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos renginys.
Daugiau informacijos:
https://2023.vilniausgalerijusavaitgalis.lt/ekskursijos/
– Aron Kravits parodos „Pasinėrę“ atidarymas GODO galerijoje. Malūnų g. 6A-12, 01200 Vilnius.
– Susitikimas su menininke Egle Vertelkaite galerijoje „Kairė-dešinė“. Latako g. 3, 01125 Vilnius.
– Ekskursija parodoje „Aprengtas namas. Derinimasis prie sezoninės vaizduotės“ su kuratoriais galerijoje “Arka”.
19 val.
– Galerijoje „5 malūnai“ vyks Anton Zolo muzikinis pasirodymas ir susitikimas su parodos „Kaip pasislėpti laike“ autore Marija Brusokaite, Malūnų g. 5.
11 – 12:30 val.
– Spekuliatyvi ekskursija laivu „One should learn to look at an empty shore“ Nerimi anglų kalba su Tata Frenkel.
Registracija: čia
Daugiau informacijos: https://2023.vilniausgalerijusavaitgalis.lt/boat/
12 val.
– Dialogai apie meną su Oleksandra Mazurenko (ukrainiečių k.) ir Egle Nedzinskaite (lietuvių k.) parodoje „6 arai priežiūros“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Konstitucijos pr. 22, 08105 Vilnius. Registracija: https://forms.office.com/e/krbWF7QD4x
/
Діалоги про мистецтво з Олександрою Мазуренко (українською) та Егле Недзінскайте (литовською) на виставці «6 акрів турботи», Національна художня галерея. Реєстрація: https://forms.office.com/e/krbWF7QD4x
12 – 18 val.
– „Open Studios“ (atvirų studijų) renginys erdvėse „Bėgių parkas Art Studios“, Pelesos g. 10.
12 – 13:30 val.
– Ekskursija lietuvių kalba su vertimu į gestų kalbą „Erdvės amžiai: Galerija „Arka“ – ŠMC Skaitykla – Vilniaus grafikos meno centro galerija „Kairė-Dešinė“ – Pamėnkalnio galerija“. Pradžia: Lauke prie įėjimo į „Arkos“ galerijos pastatą, Aušros Vartų g. 7.
Registracija: čia
Daugiau informacijos:
https://2023.vilniausgalerijusavaitgalis.lt/ekskursijos/
14 val.
– Teminė ekskursija „Aukso amžiaus įkalintosios: moterų atvaizdai Vakarų tapybos tradicijoje“ parodoje „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ Radvilų rūmų dailės muziejuje. Vilniaus g. 24, 01120 Vilnius.
– Pasivaikščiojimas po Montvilos (Rasų) koloniją su Lina Fisheye ir jos vykdomo projekto “Rojaus sodas” pristatymas, Švenčionių g. 14-3. Registracija: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSd5dKT3Ac4LJVjFHqUHPkPOkyaBV02wV1kE7JHxmuN1M6uxuQ/viewform
– Parodoje „Dalinai užpelkinta institucija“ vyks ekskursija su menininke Nomeda Urboniene parodos architektais Jurga Daubaraite ir Jonu Žukausku. Konstitucijos pr. 22, 08105. Registracija: https://forms.office.com/e/krbWF7QD4x
14:30 – 16 val.
– Ekskursija lietuvių kalba su vertimu į gestų kalbą „Mitų ir tikrovės amžiai: Projektų erdvė „Editorial“ – LDS šiuolaikinės kultūros ir meno erdvė „Medūza“ – VDA tekstilės galerija ARTIFEX – Galerija (AV17)“. Pradžia: Lauke prie įėjimo į meno erdvės „Editorial“ pastatą, Latako g. 3.
Registracija: čia
Daugiau informacijos:
https://2023.vilniausgalerijusavaitgalis.lt/ekskursijos/
16 val.
– Deniso Kolomyckio performansas Fantomas, Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, 08105 Vilnius) (VGS kuruotos programos dalis). Konstitucijos pr. 22, 08105.
Daugiau informacijos: https://2023.vilniausgalerijusavaitgalis.lt/fantomas/
Aukso amžiai
Minint Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų nuspręsta pažvelgti į sostinės meno lauką iš aukso amžių perspektyvos. Graikų poeto Hesiodo prieš beveik tris tūkstančius metų išpopuliarinta idėja įsitvirtino žmonijos vaizduotėje kaip idealizuotas tobulos ir šlovingos praeities vaizdinys – tarsi niekuomet nesugrįšiantis klestėjimo ir palaimos periodas. Šiandien aukso amžiumi dažniausiai apibrėžiamas atitikmenų neturintis ekonominio, socialinio, kultūrinio ir/ar meninio gyvenimo pakilimas, keliems dešimtmečiais iškeliantis miestą į tarptautinį šlovės olimpą.
Vilniaus atveju aukso amžiumi laikomas XVI a. vidurio veržlaus, tautiškai ir kultūriškai įvairaus miesto klestėjimo periodas. Šiose istorinėse sostinės klestėjimo sampratose įkvėpimo ieško ir šiandienos atviro bei dinamiško miesto tapatybė.
Aukso amžiaus sąvoka neišvengiamai susijusi su žymiai platesne problematika, galinčia atverti nepažintus Vilniaus kultūrinio gyvenimo klodus. Prarastos idilės reikšmę išplečia istorijos mitologizavimo klausimai, kiti utopiniai erdvėlaikiai ir populiariosios kultūros įvaizdžiai – harmoningu santykiu su gamta ir ramiu gyvenimu apžavintys Arkadijos peizažai, nuo nuodėmių išvaduoti Edeno sodai, tinguliu, žemiškaisiais malonumais ir gausybės ragais trykštančios svajonių žemės, kančios ir karo akivaizdoje kuriamos vidinės ramybės salos.
Tad Vilniaus galerijų savaitgalio tema pasirinkta daugiskaitinė aukso amžių formuluotė – kaip dinamiškas, itin talpus nenutrūkstamos mūsų atminties ir vaizduotės tinklas. Šių metų programa siekiame užklausti, ką, kaip ir kodėl žinome, prisimename, pasakojame? Ką pamirštame ar nutylime, nustumiame į paraštes? Apie kokius aukso amžius svajoja skirtingi individai ar bendruomenės? Kokias istorijas maskuoja optimizmas ir kokias geresnės ateities viltis išduoda pesimistiniai pasaulio vaizdiniai? Kaip galerijose į vieną mazgą susipina praeities, dabarties ir ateities vizijos?
Žemėlapis
- Atletika
- M.K.Čiurlionio namai
- Nacionalinė dailės galerija, LNDM
- Radvilų rūmų dailės muziejus, LNDM
- Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, LNDM
- Vytauto Kasiulio dailės muziejus, LNDM
- Istorijų namai, LNM
- Jono Meko vizualiųjų menų centras
- Vilniaus fotografijos galerija
- Prospekto galerija
- ŠMC skaitykla
- Galerija „Akademija“
- Galerija „Artifex“
- parodų salės „Titanikas“
- Pamėnkalnio galerija, LDS
- Vilniaus grafikos meno centras, LDS
- apiece
- Editorial
- Entity
- The Rooster Gallery
- AV17
- GODÒ galerija
- Medūza
- TUMO galerija
- Drifts
- Galerija „Arka“
- Contour Art Gallery
- Ideas Block - Kompresorinė
- Kazio Varnelio namai - muziejus, LNM
- Naujasis arsenalas, LNM
- Vilniaus paveikslų galerija, LNDM
- Galerija „Vartai“
- Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
- Hungry Eyes/Bėgių parkas
- In The Closet
- Galerija „5 Malūnai“
Akcija „Žymėk autorių – laimėk kūrinį“
Akcija „Žymėk autorių – laimėk kūrinį“ kviečia meno žiūrovų auditorijas dalyvauti žaidime, kurio prizas – meno kūrinys.
Galerijų lankytojai Vilniaus galerijų savaitgalio metu ir po jo kviečiami savo socialinio tinklo Instragram nuotraukose, kuriose yra meno kūrinių, žymėti autorius ir pasinaudoti galimybe laimėti vieną iš trijų prizų – meno kūrinių.
Akcija vyksta 2023/09/07 – 2023/10/15.
Meno kūriniai – prizai:
1) Visvaldo Morkevičiaus kūrinys
Public Secrets #12, 2012, Vilnius. Pigmentinis atspaudas, 135mm film, 21 x 30 cm.
Nuotrauka – Tautvydas Stukas
2) Roko Dovydėno kūrinys
“Siamo dvyniai”, 2023. Molis, glazūros, kobaltas. 22 cm x 11 cm.
Nuotrauka – Tautvydas Stukas
3) Aistės Marijos Stankevičiūtės kūrinys
Prizai laimėtojams atiteks loterijos būdu, kūrinius parenkant atsitiktine tvarka. Laimėtojai bus paskelbti interneto svetainėje www.vilniausgalerijusavaitgalis.lt/zymek 2023 m. spalio 17 d. Laimėtojai taip pat bus informuojami susisiekiant su jais per socialinį tinklą Instagram.
Kaip žymėti? Akcijoje dalyvauti gali tik visomis šiomis grotažymėmis ir aktyviomis nuorodomis pažymėti socialinio tinklo Instagram įrašai (post):
#žymėkautorių
Meno kūrinio autoriaus socialinių tinklų profilio aktyvi nuoroda ir/arba vardo/pavardės grotažymė
@vilniausgalerijusavaitgalis
Jei įkeliamame vaizde matyti daugiau nei vienas skirtingų autorių meno kūrinys, turi būti pažymėti visų matomų kūrinių autoriai.
Žymėk autorių konkurso taisykles rasite čia
Apie socialinės reklamos kampaniją „Žymėk autorių“
„Žymėk autorių“ (angl. Tag the Author) – tai socialinės reklamos kampanija, ugdanti visuomenės pagarbą kūrybinei veiklai, autorių ir gretutinėms teisėms, įgyvendinanti platų kultūros vartotojų ratą įtraukiančias priemones. Ši kampanija pradedama įgyvendinti kartu su Vilniaus galerijų savaitgaliu – prasideda 2023 m. rugsėjo 7 d. ir tęsiasi iki spalio mėnesio vidurio.
Tarpstame kasdienio nesibaigiančio vizualinio pertekliaus laikmetyje, kuomet virtualiame lauke cirkuliuojančių vaizdų vertė yra matuojama finansinę naudą maksimizuojančiais kriterijais. Ši vertė kintanti, o autorystės klausimas dažnai nebekeliamas. Virtualius vaizdus mygtuko paspaudimu gali kurti ir perkurti visi, o įrankiai jiems kurti, platinti, multiplikuoti ir cirkuliuoti yra prieinami neribotą laiką, neribotoje teritorijoje.
Labai dažnai žymių ar kylančių vizualiojo meno kūrėjų darbai atsiduria šiame cirkuliuojančių vaizdų sraute nenurodant jų autorystės, dažnai be galimybės nustatyti kilmės šaltinį. Autoriai tuomet yra bejėgiai reikalauti būti nurodyti kaip kūrinių autoriai, nes vaizdus sukūrę pirminiai šaltiniai ir subjektai jiems yra nežinomi.
Šis reiškinys taip pat neigiamai įtakoja menininkų poreikį monetizuoti savo kūrybines veiklas. Meninės kūrybos sklaida įvairiais kanalais yra kūrinių pardavimo ar kūrinių naudojimo už atlygį veiklos sudėtinė dalis. Pavyzdžiui, menininkų profiliai socialiniame tinkle „Instagram“ neretai yra pristatomi kaip jų kūrybiniai portfolio ir kaip papildomos kūrybos sklaidos įrankis. Autoriaus kūrinio panaudojimas naujam socialinių tinklų turiniui sukurti yra šių laikų problema tais atvejais, kuomet socialinių tinklų turinio kūrėjai monetizuoja savo turinį, o jo dalimi tampa kitų autorių meno kūriniai, nenurodant autorystės nei socialinių tinklų paskyros, iš kurios šis turinys panaudotas.
Atsižvelgiant į tai, pristatoma socialinės reklamos kampanija „Žymėk autorių“, siekianti išryškinti autorių žymėjimo socialinių tinklų turinyje problemą bei gilinti socialinių tinklų turinio kūrėjų bei vartotojų supratimą apie autorystės nurodymo svarbą. Kampanija taip pat siekia tokių tikslų, kaip ugdyti pagarbą kūrybinei veiklai ir socialiai atsakingą įprotį suvokti vizualiojo meno kūrinių autorystės nurodymo poreikį, skatinti prisidėti prie menininko kūrybos profilio populiarinimo, žinoti socialinėse medijose platinamo turinio autorius ir juos žymėti plačiai naudojamu ir paplitusiu įrankiu – grotažymėmis arba nuorodomis į jų asmenines socialinių tinklų paskyras.
Socialinės reklaminės kampanijos organizatorius: VšĮ „Galerijų savaitgalis“
Projektą finansuoja:
Informacinis partneris
Apie VGS
Vilniaus galerijų savaitgalis (VGS) – tai nuo 2016 metų organizuojamas festivalis, kviečiantis visuomenę leistis į kelionę po įvairias Vilniaus meno erdves. Šiemet jau aštuntą kartą vykstantis renginys miestui ir jo svečiams pristatys plačią sostinės šiuolaikinio meno panoramą. Minint Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų nuspręsta pažvelgti į sostinės meno lauką iš aukso amžių perspektyvos.
VGS inicijuoja VšĮ „Galerijų savaitgalis“ kartu su Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS), siekdamos visuomenę supažindinti su mieste veikiančiomis meno erdvėmis, pristatyti naujas iniciatyvas ir ugdyti ilgalaikį lankymosi galerijose įprotį. VGS kasmet simboliškai žymi naujo parodų sezono pradžią. Per 8 metus dalyvių sąrašas reikšmingai plėtėsi, tad net nuolatiniai renginio lankytojai gali būti tikri kasmet atrasiantys šį tą naujo – ar tai būtų anksčiau pražiūrėta galerija, ar neseniai kūrybinį kelią pradėjęs kūrėjas, ar intriguojantys savo sričių profesionalų pokalbiai.
Organizatorius – VšĮ „Galerijų savaitgalis“
Partneriai – Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, kultūros kompleksas SODAS 2123
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė
Pagrindinis informacinis partneris – LRT Plius
Informaciniai partneriai:
VšĮ „ArtNews.lt“, Nara.lt
Rėmėjai:
MB „Menų Komunikacija“,
UAB „JCDecaux Lietuva“,
MB „Laisvės Žodžiai“,
UAB „Clear channel Lietuva“,
Papa Goose.
8-ojo VGS Komanda:
Kuratorė: Indrė Urbelytė
Komunikacijos vadovė – Stefanija Jokštytė
Soc. tinklų kuratorė, komunikacijos koordinatorė – Eglė Trimailovaitė
Viešųjų ryšių atstovė – Laisvė Radzevičienė
Koordinatorė – Neda Rimaitė
Dizaineris – Rokas Sutkaitis
WEB – Vitalis Vitaleus
Organizatorius
Partneriai
Projektą finansuoja
Pagrindinis informacinis partneris
Informaciniai partneriai:
Rėmėjai:
© Vilniaus galerijų savaitgalis | Dizainas: Rokas Sutkaitis | Web: Vitaleus